captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šiukšlių vamzdžiai – ir pavojingi, ir nuostolingi, bet daugiabučiuose dažni

Šalyje vis dar gausu daugiabučių, kuriuose atsikratyti šiukšlių galima jas švystelėjus į laiptinėje esantį šiukšlių vamzdį. Atliekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės vieningai sutaria, kad tokie vamzdžiai – atgyvena.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Šalyje vis dar gausu daugiabučių, kuriuose atsikratyti šiukšlių galima jas švystelėjus į laiptinėje esantį šiukšlių vamzdį. Atliekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės vieningai sutaria, kad tokie vamzdžiai – atgyvena. Besinaudojantis šiukšlių vamzdžiu dažniausiai nesirūpina šiukšlių rūšiavimu, nes čia skrenda viskas, kas telpa: vazonai su gėlėmis, pavojingos atliekos ar vakarykštė sriuba.

Gyventojai patiria daugybę problemų

Kaip gyventojai atsikrato šiukšlių, galima spręsti vos įėjus į laiptinę. Kaip sako įmonės „VSA Vilnius“ atstovė žiniasklaidai Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė, laiptinių, kuriuose yra dar sovietmečiu įrengti šiukšlių vamzdžiai – tūkstančiai: „Pavyzdžiui, Šeškinės mikrorajone tokios laiptinės sudaro apie 90 proc., Justiniškėse – apie 95 proc. Iš esmės panaši situacija yra visuose Vilniaus mikrorajonuose, kur stovi standartiniai sovietinės statybos namai. Senamiestyje, Žvėryne tokių daugiabučių nėra, tad nėra ir šachtų vamzdžių.“

Pasak pašnekovės, dėl šiukšlių šachtų jau daugybę metų kyla problemų – neretai netvarka pasitinka jau laiptinėje, keli metrai nuo butų durų. Apatinių aukštų gyventojai esą skundžiasi dėl stiprių garsų, kai viršutinių aukštų gyventojai šachta leidžia sunkius, dūžtančius daiktus.

„Paprastai pirmų aukštų gyventojai vamzdžiu nesinaudoja, atliekas jie neša ir deda tiesiai į konteinerį, tačiau kenčia stiprius garsus, o nuo sunkių daiktų neretai lūžta konteineriai“, –  pokalbį tęsia J. Antanaitytė-Voldemarienė.

Tokia šiukšlių tvarka neša ir kitų bėdų – į vamzdžius gyventojai grūda stambių gabaritų atliekas, kartonines dėžes nuo buitinės technikos. Tokiais atvejais vamzdžiai užsikemša ir sukelia rūpesčių gyventojams bei butų ūkių prižiūrėtojams. Užsikimšus vamzdžiams samdomas žmogus, kuris rūpinasi šachtų išvalymu.

Nėra tikslo rūšiuoti

Pasak „EcoService“ rinkodaros vadybininkės Ingos Kovalionok, šiukšlių vamzdžių sistema visiškai neskatina rūšiuoti.

„Jei jau žmogus naudojasi vamzdžiu, dažniausiai nelabai rūpinasi, ką į jį mesti – ten keliauja viskas, kas telpa: maisto ir virtuvės atliekos, antrinės žaliavos, drabužiai, vazonai su gėlėmis, net pavojingos atliekos, tokios kaip dažų skardinės, skiedikliai. Visos šios atliekos surenkamos kaip buitinės atliekos ir keliauja į regioninius sąvartynus“, – aiškina I. Kovalionok.

Sovietiniais laikais, mano J. Antanaitytė -Voldemarienė, tai esą nebuvo svarbu, šiukšlių rūšiavimu labiau susirūpinta pastaraisiais metais. „Tiesiog pati sistema per daug metų suformavo žmonėms įpročius atsikratyti atliekų čia ir dabar, visiškai negalvojant, kokia tai atlieka.

Pakalbinus gyventojus išgirstu, kad šiukšlė yra šiukšlė, jos vieta konteineryje. Vieni gal patingi, kitiems tai nerūpi, tačiau vis daugiau žmonių, net ir gyvenančių daugiabučiuose, kur yra šiukšlių vamzdžiai, vis tiek pradeda rūšiuoti“, – optimistiškai žiūrėjo J. Antanaitytė-Voldemarienė.

Bene daugiausiai bendrose buitinėse atliekos yra perdirbimui naudingų žaliavų – plastiko, popieriaus, kartono ir stiklo. Nemažai ir biodegraduojančių (maisto) atliekų, kurios ir skleidžia nemalonius kvapus, o tai ypač juntama vasaros laikotarpiu.

Visuomenės sveikatos centras: svarbu nuolat valyti

Kaip pranešė Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VSC) Saugos skyriaus vyr. specialistė Ela Gurina, svarbu, kad šiukšlių vamzdžiai būtų valomi ir kad gyventojai nemestų stambiagabaričių atliekų. Taip esą nebus užkimšti vamzdžiai, šiukšlės neužsistovės ir nepradės pūti.

„Antra vertus, priėmimo šachtos, kur yra patalpa ir pastatyti konteineriai, taip pat turi būti nuolat valomi drėgnu būdu, naudojant biocidus, kurie turi būti registruoti Lietuvoje. Negalima primėtyti sausų chlorkalkių, kurios graužtų akis ir nieko nedarytų. Turi būti tinkami patalpų valymui biocidai“, – lrt.lt sakė specialistė.

Pasak E. Gurinos, nevalomoje patalpoje apsigyvena žiurkės, pelės, tarakonai, mintantys maisto likučiais. Tokiu būdu iš apačioje esančios patalpos, kurioje stovi konteineris, graužikai ir parazitai bėga į gyventojų butus. „Tarakonai, žiurkės gali pernešti infekcines žarnyno ligas: dizenteriją, salmoneliozę ir kitas“, – įspėjo specialistė.  

Nemažai daugiabučių nusprendė atsisakyti tokios šiukšlių išmetimo sistemos. Tokiu atveju vamzdžiai yra užvirinami, tačiau tokias paslaugas atliekančios įmonės informuoja, kad ne visi daugiabučių gyventojai pageidauja atsisakyti šiukšlių vamzdžių – nesurinkus 50 proc. laiptinės gyventojų parašų, vamzdžiai nėra užvirinami. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...