captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mūšis dėl 2 proc. paramos: nuo gėdos lentų iki šantažo ir manipuliavimo

Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuvos gyventojai turi teisę vieną ar kitą veiklą bei organizaciją savanoriškai paremti 2 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Kova dėl šių procentų kasmet tik aštrėja, tad pasitelkiamas lengvas reketas ir manipuliacijos. Ne išimtis – ir šie metai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Kol tūkstančiai Lietuvos asociacijų, organizacijų, fondų ir kitų judėjimų ragina juos paremti, kiti imasi prievartos.

Verčia tėvus pervesti procentus

2 proc. nuo sumokėto GPM tvarka Lietuvoje įsigalėjusi nuo 2004 metų. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ne kartą yra pabrėžusi, kad šią paramą gyventojai skiria laisvanoriškai ir niekieno neįpareigojami.

Pasirinkimų, ką finansiškai paremti, lietuviams apstu – nuo labdaros ir paramos fondų, biudžetinių įstaigų, asociacijų, visuomeninių organizacijų, viešųjų įstaigų, religinių bendruomenių, kitų pelno nesiekiančių juridinių asmenų iki visai neseniai į šį sąrašą įtrauktų meno kūrėjų statusą turinčių asmenų. O kur dar mokyklos ir darželiai.

Tūkstančių, turinčiųjų teisę į tokią paramą, sujudimas vos prasidėjus naujiesiems metams – natūralus. Gyventojai nežino visų organizacijų ir veiklų, prie kurių galėtų prisidėti. Taigi pristatyti savo veiklą, netgi kviesti skirti 2 proc. GPM konkrečiai organizacijai – savaime suprantama.

Tačiau to pakanka ne visiems. Kol vieni dalina brošiūras, filmuoja vaizdo reportažus ar kviečia į renginius, kiti į kovą dėl 2 proc. žiūri be subtilumo.

Ypač dažnai tuo pasižymi švietimo įstaigos: mokyklos ir darželiai, kaip reketo įrankį, pasitelkia vieną jautriausių klausimų – vaikų gerovę.

Negana to, tėvai ir mokyklų mokytojai ne tik griežtesniu tonu raginami skirti 2 proc., bet jiems paprasčiausiai nepaliekama kita galimybė.

Gėdos lentos ir manipuliacijos

Anksčiau, vos prasidėjus 2 proc. GPM skyrimo „sezonui“, vaikai į namus parnešdavo jau pusiau užpildytas paraiškas, tėvams belikdavo tik įrašyti asmens duomenis ir pasirašyti. Atrodytų, viskas tam, kad būtų patogu. Tačiau vaikams, kurių tėvai nuspręsdavo skirti 2 proc. GPM kitiems, mokykloje itin patogu nebūdavo. Kasdieniai mokytojų klausimai – kuris dar neatnešė – įstumdavo vaiką į keblią padėtį ir tėvai, neturėdami pasirinkimo, tiesiog užpildydavo formą.

Mokytojų kaltinti negali. Pastaruosius „iš viršaus“ užgriūva ne tik įsakmus prašymas surinkti visų klasės vaikų tėvų 2 proc. skyrimo paraiškas, bet ir patiems prie geradarių būrio prisijungti.

Apie laisvą pasirinkimą, kam skirti savo GPM, kalbos būna mažai, o pasipriešinti – ne taip ir paprasta, pasakojo vienos sostinės mokyklos mokytoja Jurga Nagrockytė.

„Aš tiesiog turėdavau jau numačiusi, kur skirsiu tuo 2 proc. Administracija pasikviečia ir klausia – na, kodėl neskiri mokyklai? Man nebūdavo sunku pasakyti – neskirsiu, bet spaudimas tikrai buvo juntamas“, – pasakojo buvusi mokytoja.

Pasak jos, priemonių būdavo įvairių – mokytojų kambaryje kabėdavo tokia lyg gėdos lenta, kur raudonu šriftu būdavo nurodytos paramos neskyrusių mokytojų pavardės.

Mokytoja pratrūko pykčiu

Panaši „Darbuotojų lojalumo programa“ veikia ir Karoliniškių muzikos mokykloje. „Mokyklos valdžioje yra moteriškės, kurios mano, kad mokykla yra jų nuosavybė, o visi darbuotojai turi keliaklūpsčiauti ir nedrįsti prieštarauti. Ką jau kalbėti apie savo nuomonės reiškimą. Vienas iš pastarųjų savaičių įvykių yra 2 proc. nuo GPM reketavimas.

VMI dokumentai yra užpildomi iš anksto ir liepiama pasirašyti net nepasiteiravus, ar norime skirti tuos 2 proc. O gal turime vaikų, kurių mokykloms norime pervesti, o gal teikiame kokią labdarą ar galiausiai remiame ligonines ar senelių centrus? Juk turime vyresnius tėvus ir kitos veiklos?“ – retoriškai klausė viena mokyklos mokytoja.

Pasak jos, 2 proc. GPM tapęs kone lojalumo kriterijumi. „Jei neskiri, esi nelojalus darbuotojas, kuriam jo reikalai svarbesni už šios valstybinės įstaigos. Nuolat prisidengiama vaikų vardu. Neva jie nerūpi mokytojams. Dauguma darbuotojų pasirašo sutartis tik dėl to, kad nereikėtų ginčytis, o vėliau internetu perveda kam nors kitam. Juk tokiu būdu verčiamas niekas nenori prisidėti. Apskritai mokykloje vyrauja vienintelė ir neginčytina trijų moterų valdžia ir nuomonė“, – švietimo įstaigos tvarka piktinosi darbuotoja.

Mokyklos: arba skiriate 2 procentus arba mokate grynais

Tokiais būdais kai kurios švietimo įstaigos matuoja ne tik darbuotojų lojalumą, bet ir tėvų rūpestingumą. Frazė „viskas dėl vaikų“ juk galioja ir tėvams.

Kitoje Vilniaus mokykloje besimokančios devintokės mama tikino pavargusi nuo šia tema rengiamų susirinkimų. Šiemet, pasak vilnietės, mokytoja kalbėjo labai paprastai: „Arba skirkite 2 proc. GPM, arba reikės sumokėti 25 eurus į klasės metinį krepšelį.“ Paauglės mama piktinosi, kad nuolat primenama, jog visa tai – tik dėl vaikų gerovės.

Tuo pačiu keliu keliauja ir darželių auklėtojai. Pastarieji tėvus graudina pasenusiais stalais, kėdėmis ar žaislais ir tikina, kad jei visi tėveliai skirtų po 2 proc. GPM, vaikų ugdymo sąlygos kaipmat pagerėtų. Akivaizdu, kad tokius „kvietimus“ skirti 2 proc. paramą vargu ar galima sieti su laisvu noru.

Valstybinė mokesčių inspekcija ne kartą yra pabrėžusi, kad 2 proc. GPM skyrimas yra visiškai savanoriškas, o patyrę kokį nors spaudimą gyventojai apie tai turėtų pranešti VMI, o pastaroji, išnagrinėjusi visus prašymus, duomenis perduoda teisėsaugos institucijoms.

Pasinaudojama kitų vardu

Pasak Vilniaus apskrities VMI viršininkės Editos Glumbakienės, skundų sulaukiama dėl įvairių organizacijų (švietimo ir kt.) ir taikomų būdų ar spaudimo skirti 2 proc. paramą.

„Dažniausiai pasitaikantis atvejis – kai gyventojui nežinant, pasinaudojus jo vardu, pateikiami prašymai skirti paramą įvairioms organizacijoms. Gyventojai nurodo, kad kai kurie paramos gavėjai prašo pateikti užpildytos paramos teikimo formos kopiją.

Taip pat neretai prašoma ir užpildyto originalo, kurį paramos gavėjas pasižada paštu išsiųsti VMI. Būna atvejų, kad gavę tokius duomenis ar dokumentus paramos gavėjai, pvz., bendrijos, neteisėtai mažina tų gyventojų (paramos teikėjų) prievoles tai bendrijai (už įvairius mokesčius) ir pan.“, – atvejus, dėl kurių kreipiasi gyventojai, vardino E. Glumbakienė.

Apie šantažą reikia pranešti

Paklausta, ar VMI imasi kokių prevencinių priemonių siekiant sumažinti spaudimo skirti 2 proc. GPM, atvejus E. Glumbakienė tikino, kad įvestas jau ne vienas saugiklis.

Visų pirma, pašnekovė priminė, kad jau negalima teikti prašymų skirti paramą per patį paramos gavėją bei negalima teikti popierinių prašymų pluoštais.

„Pažymėtina, kad mokesčių administratorius minėtu būdu pateiktų prašymų nenagrinėja ir juos grąžina pateikusiai organizacijai. Be to, EDS sistemoje arba el. laišku paramos teikėjai yra informuojami apie jų vardu skirtą paramą, o tai padeda lengvai identifikuoti atvejus, kai asmens duomenimis buvo pasinaudota galbūt neteisėtai“, – prevencines priemones vardino E. Glumbakienė.

Be to, pasak Vilniaus apskrities VMI viršininkės, gyventojai nuolat raginami remti įvairias organizacijas prašymą teikiant: „Siūlome individualiai teikti prašymus dėl paramos pervedimo per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą, kadangi tai yra saugiausias, maksimalų konfidencialumą užtikrinantis ir patogiausias būdas“, – tikino E. Glumbakienė.

Viršininkė atkreipė dėmesį, kad iš tiesų daug kas priklauso nuo gyventojų sąmoningumo bei neteisėtų ir prievartinių būdų, kuriais paramos gavėjai siekia 2 proc. paramos, netoleravimo. „Tik gyventojų ir mokesčių administratoriaus bendradarbiavimu galima užkirsti kelią tokio pobūdžio pažeidimams bei apginti žmonių teisę į laisvą pasirinkimą, stabdyti paramos skyrimą tokioms organizacijoms ir pradėti tyrimą“, – kalbėjo E. Glumbakienė.

Vilniaus VMI viršininkė dar kartą ragino gyventojus saugoti savo duomenis, prisiminti, kad 2 proc. GPM yra visiškai savanoriška, o susidūrus manipuliavimo atvejais – pranešti už tai atsakingoms institucijoms.

E. Glumbakienė pasidžiaugė, kad gyventojai tampa sąmoningesni, nes pildančių prašymą dėl 2 proc. skyrimo internetu vis daugėja. 2015 m. tokių buvo apie 60 proc., šiemet tokių prašymų dalis sudaro jau apie 70 proc. visų paraiškų.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...