captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Baltraitienė persigalvojo: kainų reguliavimas nėra geriausias variantas

Seimui nustačius minimalias pieno supirkimo kainas, tokį sprendimą anksčiau sveikinusi žemės ūkio ministrė pareiškė, kad kainų reguliavimas laisvoje rinkoje nėra geriausias variantas spręsti sektoriaus problemas. Vis dėlto Virginija Baltraitienė pakartojo, kad įstatymas turėtų apginti smulkiuosius pieno gamintojus, kurie kenčia dėl smukusių pieno supirkimo kainų.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Na, iš tikrųjų turbūt nėra pats geriausias variantas reguliuoti, laisvoje rinkoje nustatinėti pieno kainas, bet aš manau, kad Seimo nariai, Kaimo reikalų komiteto narys Jonas Kondrotas ryžosi tokią įstatymo pataisą teikti, atsižvelgdamas į tai, kokia situacija šiandien yra su supirkimo kainomis“, – penktadienį LRT RADIJUI sakė V. Baltraitienė.

„Nekreipti dėmesio į smulkiuosius ūkius ir drastiškai mažinti kainas, aš manau, yra neteisinga. Taip turbūt Seimo nariai nusprendė, kad perdirbėjų suvaldyti negalima ir matau, kad čia labiausiai išsigando didesnieji ūkiai. Man labai keista, kad deklaruojama, kad reikia ginti smulkiuosius ūkininkus, kad jie skriaudžiami, kad nieko niekas nedaro, tai manau, kad dėl to ir kilo tos įstatymo pataisos“, – kalbėjo V.Baltraitienė.

Ketvirtadienį Seimui priėmus vadinamojo Pieno įstatymo pataisas, ministrė sveikino tokį parlamentarų sprendimą.

„Sveikinu tokį Seimo sprendimą. Įstatymas buvo priimtas 2015 metais Žemės ūkio ministerijos iniciatyva, dabar jį tobuliname. Toks sprendimas labai pagelbės mūsų pieno gamintojams, ypač smulkiesiems, išgyventi ir išsilaikyti rinkoje šiuo sudėtingu metu. Jei prekybininkai ir perdirbėjai sąžiningai elgtųsi su pieno gamintojais, nereikėtų ir tokių įstatymų“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai sakė V. Baltraitienė.

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“, iš smulkiųjų ūkininkų perkantis apie 30 proc. pieno, vadovas Dalius Trumpa BNS teigė, kad jei pieno kainos vis dėlto bus reguliuojamos, įmonė nutrauks visas sutartis su pieno tiekėjais, ir pieną pirks tik iš geriausias sąlygas pasiūlysiančių tiekėjų.

V. Baltraitienė mano, kad šio verslo smukimo pasėkmes turėtų prisiimti visi sektoriaus dalyviai.

„Aš tikrai neteisinu šito įstatymo ir nesakau, kad jį tokį reikėjo priimti, bet taip, kaip elgiasi šiandien perdirbėjai, tai turbūt visi turėtumėm tą naštą krizės prisiimti, mažinti sąnaudas ir įmonės turėtų peržiūrėti savo išlaidas, bet ne pirmiausiai be jokių veiksmų, be savo išlaidų peržiūrėjimo viską numesti ant ūkininkų ir būtent smulkiųjų“, – LRT radijui penktadienį sakė žemės ūkio ministrė.

Dėl kritinės situacijos pieno sektoriuje ir nepakankamų valdžios institucijų pastangų gerinti situaciją Lietuvos pieno gamintojų asociacija kitą savaitę Vilniuje organizuoja eiseną ir protesto akciją.

Pasak V. Baltraitienės, kalbama, nuo balandžio smulkiesiems pieno gamintojams siūloma mokėti 11 ar net 8 centus už litrą. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis dienraščiui „Lietuvos rytas“ teigė, kad kai kuriems smulkiesiems už litrą pieno jau dabar mokama 8–10 centų. D.Trumpos teigimu, „Rokiškio sūris“ smulkiesiems gamintojams moka 14–16 centų už litrą.  

Seimas ketvirtadienį priėmė kainų reguliavimą numatančio įstatymo pataisas, pagal kurias pieno supirkėjai ir perdirbėjai privalėtų mokėti ne mažiau kaip 165 eurus (16,5 cento už litrą), o tarpininkus – ne mažiau kaip 130 eurų (13 centų) už toną bazinių rodiklių pieno. Minimalios pieno supirkimo kainos galiotų laikinai – nuo pataisų įsigaliojimo iki 2017 metų.

Galbūt pažeidė procedūrą

Tuo metu ketvirtadienį priimtos pataisas dar ketina vertinti Seimo etikos ir procedūrų komisija – Seimo etikos sargai gavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovo socialdemokrato Juliaus Sabatausko prašymą išsiaiškinti, ar priimant pataisas nebuvo pažeistos procedūros.

Seimo statutas numato, kad teikiant siūlymą svarstomą projektą priimti ypatingos skubos tvarka, priėmimo procedūra po pateikimo gali būti pradėta ne anksčiau kaip po trijų valandų pertraukos tam, kad parlamentarai spėtų pateikti savas pataisas.

Pieno supirkimo kainą reguliuojančių pataisų atveju šis terminas ketvirtadienį išlaikytas nebuvo, jos ypatingos skubos tvarka priimtos per pusvalandį.

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė BNS penktadienį teigė, jog J.Sabatauskas yra padavęs prašymą Seimo etikos ir procedūrų komisijai išnagrinėti, ar nebuvo pažeistos procedūros.

„Dabar per penkias dienas Etikos komisija turi susirinkti ir pateikti išvadą“, – sakė L. Graužinienė.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdis vyks kovo 30-ąją.

J.Sabatauskas yra vienintelis parlamentaras, susilaikęs dėl šių pataisų ketvirtadienį jas skubiai priimant Seime.

„Kol jie (etikos sargai) nagrinės, tas įstatymas bus Seime.  Aš turiu dar septynias dienas laiko pasirašymui, turi suredaguoti, patikrinti parašus sudėti. (...) Jei žiūrėti visai formaliai pagal statuto raidę – gali būti pripažinta pažeidimu, bet tada susirinksime kitą savaitę ir ištaisysime“, – sakė L. Graužinienė.

Seimo nustatytos minimalios pieno supirkimo kainos galiotų iki 2017 metų, jeigu jas pasirašytų prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos įpareigoja pieno supirkėjus ir perdirbėjus mokėti ne mažiau kaip 165 eurus už toną pieno, o tarpininkus – ne mažiau kaip 130 eurų.

Teisininkai įspėjo dėl prieštaravimo Konstitucijai

Prieš Seimui pristatant pataisas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Teisės departamentas įspėjo, kad siūlomi pakeitimai prieštarauja Konstitucijai. Tačiau Seimas neatsižvelgė į tai – Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą pataisų nepradėti svarstyti Seimas atmetė ir pataisas, Seimo pirmininkei L.Graužinienei pasiūlius, priėmė ypatingos skubos tvarka.

L.Graužinienė sako, kad skubiai priimti pataisas ji pasiūliusi, nes po jų svarstymo už jas buvo balsuojama vieningai. „Kadangi visi labai vieningai balsavo, tai aš daviau skubą“.

„Manau, kad jis (projektas dėl pieno kainų reguliavimo) smarkiai taisytinas. Todėl kreipiausi. Norint registruoti pataisas, kai yra ypatinga skuba, tam turėtų būti daroma trijų valandų pertrauka, kad spėtų registruoti pataisas. To nebuvo – ėjo „non – stop“, – BNS teigė J.Sabatauskas.

„Mano įsitikinimu, įstatyme neturėtų būti nustatomos kainos. Ar matėte, kad kažkur įstatyme būtų nurodytos šilumos, vandens kainos? Nors jos yra reguliuojamos. Tai galima padaryti kitais būdais – įstatyme nustatyti bendrus principus, galbūt tam tikras institucijas, kurios sprendžia tuos klausimus“, – BNS argumentus dėstė socialdemokratas.

Pasak J.Sabatausko, Seimas galėtų iš naujo balsuoti dėl pataisų, „jeigu etikos komisija pasakys, kad reikia grįžti atgal į svarstymo stadiją“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close