captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Baltraitienė: palaikau PVM mažinimą visiems maisto produktams, ypač – žaliai mėsai

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė teigia palaikanti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimą visiems maisto produktams, o ypač – žaliai mėsai. Pasak ministrės, PVM mažinimas padėtų kovoti su šešėline ekonomika.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Daug mėsos įvežama ir legaliai, ir nelegaliai, ji parduodama turguose, kur PVM nėra. Visos valstybės taiko mažesnį PVM ne tik maisto produktams, kūdikių maistui, bet ir kitoms vaikų prekėms, drabužiams. 21 proc. PVM turėtų būti taikomas tik prabangos prekėms. Tikiuosi, kad sumažinus PVM ir kainos parduotuvėse tikrai sumažėtų“, – naujienų portalo Delfi surengtoje vaizdo konferencijoje sakė V. Baltraitienė.

Atsakydama į klausimą dėl susidariusios sudėtingos situacijos pieno sektoriuje, dėl kurios itin nukenčia smulkieji pieno gamintojai, V. Baltraitienė sakė, kad pagrindinė problema – tai Lietuvoje ilgą laiką egzistuojantys tarpininkai – fiktyvūs kooperatyvai, kuriuos sudaro 5–6 žmonės, dažniausiai šeimos nariai, lobstantys mažųjų pieno gamintojų sąskaita ir mokėdami jiems dvigubai mažiau, nei patys gauna iš perdirbėjų.

„Tik pernai įsigaliojęs vadinamasis Pieno įstatymas leido pamatyti, kokias iš tikrųjų kainas už pieną gauna tarpininkai, kurie patys nieko negamina. Tai pirmas įstatymas, kuris bent iš dalies reguliuoja pieno gamintojų ir perdirbėjų santykius ir kontroliuoja visą procesą. Priėmus šį įstatymą, imtasi ir kito – pakeistas Kooperacijos įstatymas, daugiau nebeleisiantis gyvuoti fiktyviems kooperatyvams“, – teigė ministrė.

Pasak V. Baltraitienės, smulkiesiems ūkininkams būtina kooperuotis.

„Kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse visai nerasime pavienių ūkininkų, jie visi priklauso kooperatyvams, kurie superka jų produkciją, teikia paslaugas. Daugelio šalių ūkininkai savo rankose turi ir perdirbimo įmones, taigi jie patys kontroliuoja visą procesą, tuo metu Lietuvoje perdirbimo įmones valdo kelios šeimos, jie užima apie 90 proc. visos perdirbimo rinkos. Tas pats yra ir su prekybininkais. Lietuvoje veikia vos keli prekybos centrai, tarp jų maža konkurencija, todėl jie užsideda didelius antkainius“, – sakė ministrė.

Atsakydama į klausimą, kodėl pieno sektoriuje susiklostė tokia situacija, V. Baltraitienė teigė, kad tai – pasaulinė krizė, kurią sukėlė Rusijos paskelbtas embargas. Lietuva, pasak ministrės, buvo viena šalių, eksportavusių į Rusiją daugiausiai pieno produktų, o pieno perdirbėjai iki tol neieškojo naujų rinkų, visiškai pasikliovė vien Rusija.

„Lietuvoje naujų rinkų pradėta ieškoti tik krizės metu, jų rasta, tačiau įeiti į jas yra ilgas ir sudėtingas procesas“, – teigė V. Baltraitienė.

Pasak ministrės, Europos Komisijos (EK) prašyta 75 mln. eurų išskirtinės paramos pieno gamintojų nuostoliams padengti. EK jos skirti nesutiko, tačiau šis klausimas vėl bus svarstomas balandį. Tarptautinėje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje „AgroBalt 2016“ dalyvaus komisaras Philas Hoganas, su kuriuo V. Baltraitienė ketina susitikti dvišaliame susitikime.

„Susitiksiu su komisaru dvišaliame susitikime, taip pat susitiksime su visų trijų Baltijos šalių žemės ūkio ministrais, kalbėsime, įrodysime, kad mūsų padėtis yra pati sudėtingiausia, kad mūsų žemės ūkio struktūra yra kitokia nei kitose ES šalyse, kad daugelį metų buvome priklausomi nuo Rusijos rinkos, todėl prašysime išskirtinės paramos“, – sakė V. Baltraitienė.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...