captcha

Jūsų klausimas priimtas

Daugėjant išvaržomo nekilnojamojo turto populiarėja elektroninės varžytinės

Kelerius metus vykstančiose elektroninėse varžytinėse dalyvavo tik antstoliai. Nuo praėjusių metų pabaigos prisijungė bankroto administratoriai, o nuo vasario Turto bankas ir kai kurios savivaldybės. Nors daugėja išvaržomo kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, pripažįstama, kad didžiausio susidomėjimo sulaukia nekilnojamasis turtas ir sklypai didmiesčiuose.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Viename sostinės daugiabutyje praėjusią savaitę Turto bankas iš varžytinių pardavinėjo keturis butus. Pirkėjų sulaukė trys. Turto bankas – kol kas naujas žaidėjas elektroninėse varžytinėse, kaip ir bankroto administratoriai.

„Anot metinės statistikos, per metus paskelbiame per 7 tūkst. varžytinių, iš kurių apie 30 proc. baigiasi sėkmingai, t.y. atsiranda pirkėjas“, – sako VĮ Registrų centro Antstolių informacinės sistemos administravimo ir koordinavimo skyriaus vedėjas Povilas Milašauskas.

„Didžiąją dalį išvaržomo turto sudaro nekilnojamasis turtas, tačiau yra ir kilnojamų daiktų, pavyzdžiui, lauko viralinė, akėčios, padargai, plovimo įrenginiai“, – vardina Antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė.

Būna ir taip, kad turtas pirkėją randa tik per pakartotines varžytines. Jose gali dalyvauti visi fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiregistravę svetainėje evarzytines.lt, pasirinkę kokį nors išvaržomą daiktą ir sumokėję dešimtadalį jo vertės. Tada belieka laukti rezultato arba stebėti keliamą kainą. Vos ji pakeliama, aukcionas pratęsiamas dar penkias minutes.

Antstoliai sako, kad jiems gerokai palengvėjo darbas, nes nereikia nuomotis patalpų organizuojant varžytines, gaišti laiko. Suskaičiuota, kad perkėlus varžytines i elektroninę erdvę, jų dalyviai per kelerius metus galėjo sutaupyti beveik 700 eurų.

„Seniau būdavo iš dalyvių pusės nesusipratimų, kai nuolatiniai varžytinių dalyviai darydavo įtaką kitiems varžytinių dalyviams, ir tas procesas būdavo toks varginantis“, – teigia D. Satkauskienė.

Prie varžytinių sistemos jau pradėjo jungtis ir savivaldybės, kurios siūlo savo turimą turtą. Darbuotojus mokyti dirbti sistema pradėjo Vilniaus savivaldybė, laukiama, kad netrukus prisijungs ir kitos.

Per vienas varžytines vidutiniškai parduodama turto už 25–30 tūkst. eurų, o iš viso – už daugiau nei 136 mln. eurų. Ateityje žadama keisti teisės aktus, kad išvaržomą turtą galima būtų pirkti už skolintus pinigus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...