captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Nausėda: Lietuva iš PVM surenka gerokai mažiau, nei galėtų

Praėjusią savaitę Seime pasirodė skirtingi siūlymai mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Vieni siūlo lengvatinį 5 proc. tarifą taikyti šviežiai ir atšaldytai mėsai bei tvenkiniuose užaugintai žuviai, kiti tokį tarifą siūlo būtiniausių maisto produktų krepšeliui, susidedančiam iš 12-os produktų, treti – apskritai mažinti PVM.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Ekonomistai sutaria, kad PVM mažinimas galėtų duoti teigiamų rezultatų, tačiau tam reikėtų operatyviai pasiruošti. Apie PVM mažinimą – diskusija laidoje „Dėmesio centre“ su SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda, Laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančiuoju direktoriumi Laurynu Vilimu.

– Pone Nausėda, ar apskritai reikia mažinti PVM tarifą ir jeigu taip, tai kam?

G. Nausėda: Net nežinau, ko čia yra daugiau, ar  tai tokia ikirinkiminių batalijų forma, kuomet norima parodyti, kaip rūpinamasi rinkėjų interesais, ar daugiau veikia važiavimas į Lenkiją pigiau apsipirkti. Bet svarbiau yra tai, kad čia pasiūlymas vienokia ar kitokia forma mažinti mokesčius. Pasiūlymas mažinti bendrą PVM tarifą, man atrodo, atsirado kaip premjero reakcija į kitus pasiūlymus, tiesiog norint užbėgti už akių daugybei naujų lengvatinių tarifų. Tačiau bet kuriuo atveju diskusija yra verta dėmesio.

Nesu priešiškai nusistatęs ir lengvatinio PVM tarifo taikymui pagrindiniams maisto produktams. Ką mes tikrai galėtume padaryti, tai susipažinti su kitų vidurio Europos valstybių patirtimis, kurios tą neseniai padarė, pvz. Slovakija, Rumunija ar Vengrija. Pats keisčiausias Vengrijos sprendimas buvo sumažinti PVM tarifą kiaulienai, o ne visoms mėsos rūšims. Gal buvo norima, kad vengrai pradėtų valgyti daugiau kiaulienos? Bet greičiausiai priežastis buvo kita – kiaulienos gamintojai mokėjo labiau prieiti prie politikų širdžių.

Rumunijos pavyzdys rodo pakankamai neblogus rezultatus. Šioje šalyje PVM tarifas įvairiems produktams – tiek mėsos gaminiams, tiek duonos produktams ar nealkoholiniams gėrimams – buvo sumažintas nuo 24 proc. iki 9 proc. nuo 2015 m. pradžios ir rezultatai nuteikia pakankamai optimistiškai. Pirma, pavyko pasiekti, kad prekybos grandinė perduotų PVM sumažinimą į galutinę kainą. Kainos sumažėjo apie 10 proc., o dar svarbiau tai, kad dėl šito sprendimo apyvarta padidėjo apie 12–15 proc. Taigi tokia priemonė pateisino, kadangi PVM nuostoliai nebuvo tokie, kokių buvo galima tikėtis sumažinus tarifą. Beje, tai yra šalis, kuri patiria labai panašias problemas, t.y. didelė šešėlinės ekonomikos dalis, dideliais kiekiais įvežama mėsa dideliu PVM tarifu. Šis pavyzdys rodo, kad labai norint galima kontroliuoti kainų judėjimą po lengvatinio PVM tarifo įvedimo ir nepatirti tokių didžiulių nuostolių, kaip galima kabinete sėdint samprotauti.

Man atrodo, kad šiuo metu Finansų ministerijos skaičiavimai leidžia manyti, kad bus einama vėl tuo pačiu keliu – paskaičiuojama, kiek mokesčių surenkama iš to paties produkto, proporcingai nukertamas tarifas ir atitinkamai paskaičiuojama mokesčio netektis. Gaila, kad mes tik taip mokame skaičiuoti, nes galėtume skaičiuoti ir šiek tiek subtiliau.

– Pone Šilėnai, jei kalbėtume apie PVM tarifo mažinimą, tai kuris iš šių siūlomų būdų turėtų racijos?

Ž. Šilėnas: Mažesnis PVM tarifas turėtų racijos. Pagrindinė to priežastis – kad kiekvienais metais valdžia iš PVM surenka vis daugiau, o tarifo nemažina. Jei pažiūrėtume, kiek nuo 2009 m. padidėjo biudžeto išlaidos, tai jos padidėjo trečdaliu. Kitaip tariant, valdžia trečdaliu daugiau išleidžia, trečdaliu daugiau surenka, bet jokio mokesčio nemažina, o įvedinėja naujus. Tai apskritai mažesnis PVM tarifas yra pateisinamas ir abu siūlymai yra geri.

Tačiau jei mes pradėsime taikyti lengvatinį tarifą konkrečioms prekėms, aš labai bijau tokių situacijų, kai politikams bus skambinama naktimis, kurį produktą įtraukti į sąrašą, kurį – išbraukti, kuri dešra priklauso lengvatinėms prekėms, kuri – ne ir t. t. Tokių dalykų mes neišvengsime ir vien dėl to korupcijos lygmens teisingiausia būtų PVM tarifą mažinti viskam.

– Pone Vilimai, buvusi finansų ministrė I. Šimonytė kalba apie tai, kad sumažinus PVM tarifą, kainos vis tiek nesumažėtų. Ką jūs į tai?

L. Vilimas: Kainos tikrai sumažėtų. Jau ne vienerius metus vyksta šita diskusija. Girdint politikus pasisakant apie tai, kad kainos nemažėja ir sumažinus PVM pinigai nugultų gamintojų ir prekybininkų kišenėse, mes vis galvojame, kodėl politikai taip nepagrįstai demonizuoja prekybininkus? Tai, matyt, tokiam atvejui, kai sakoma, kad mes sumažintume, bet dėl verslininkų kainos nemažėtų.

– Kaip jūs užtikrintumėte? Juk esminis momentas yra konkurencija, rinka? Tarkime, jei PVM tarifas tam tikroms prekėms sumažėtų 15 proc., kaip jūs užtikrintumėte, kad tiek pat procentų sumažėtų ir produktų kainos? Turiu omenyje jūsų atstovaujamus „Maxima“, „Rimi“, „Iki“ ir „Norfa“ prekybos tinklus.

L. Vilimas: Vienas dalykas yra konkurencija, kuri, mes tikime, yra intensyvi ir efektyvi, bet taip pat mes turime ir pavyzdį, kadangi žinome, jog šitas klausimas yra ypatingai jautrus. Toks pats jautrus kaip euro įvedimo procesas. Mūsų asociacija kartu su visomis prekybos įmonėmis dalyvavo memorandumo pasirašyme, dėl sąžiningo perskaičiavimo ir pan. Ir tikrai Lietuva įsivedė eurą sėkmingai ir pažangiai. Mes dabar siūlome lygiai tą patį. Jei reikia kažkokio oficialaus veiksmo, tai mūsų įmonių vadovai užtikrina, kad galėtų pasirašyti tokį memorandumą, kuriuo nuramintų ir visuomenės, ir valdžios atstovus ir kainos mažėtų.

– Kažkuriam laikotarpiui? Tarkime, metus nedidinti kainų?

L. Vilimas: Įmonių vadovai pasakė, kad sumažinus PVM tarifą, kainos sumažėtų tą pačią dieną. Dėl labai paprastos priežasties: kai vyksta derybos su gamintojais, prekybininkas derasi dėl kainos iki PVM. Tik produktui atkeliavus į lentyną, jam pritaikomas 21 proc. PVM tarifas. Dabar, sumažinus, kam mes galvojame, būtų tikrai racionalu, tai bent mėsai ir pienui, jau kitą dieną kainos per PVM bazę tikrai sumažėtų.

– Bet tas įsipareigojimas būtų tam tikram laikotarpiui. Juk yra mėnesinės, ketvirtinės, pusmetinės sutartys su tiekėjais. Pasibaigs viena sutartis ir galima kitą didesnei kainai pasirašyti?

L. Vilimas: Reikia suprasti, kad kainai įtaką daro ne tik dėl mokesčiai, bet ir globalūs veiksniai. Dėl to vyksta nuolatinis derybų procesas. Tačiau žinant, kad PVM sudaro tam tikrą dalį ir dabar ji yra tokia, mes tikrai galėtume įsipareigoti, kad dėl PVM sumažinimo kainos tikrai sumažėtų būtent ta apimtimi.

G. Nausėda: Problema yra kainų kontrolė ne tik tą dieną, kai įsigalios tarifas. Rumunai ypač nuogąstavo, kad prekybos grandis nepakeltų kainų dar prieš įsigaliojimą: kad prieš įsigaliojimą dar viskas būtų tartum tvarkinga ir sumažėtų tiek, kiek reikalaujama, bet kainos jau padidintos iki sprendimo įsigaliojimo laiko. Tai jie kontroliavo tiek periodą iki įsigaliojimo, tiek po įsigaliojimo.

Tikėjimas, kad šitas lengvatos galiojimas persiduos į galutinę kainą, vis dėl to suponuoja mintį, kad tą procesą reikėtų kontroliuoti ir, be jokios abejonės, reikėtų tą daryti labai operatyviai. Tai, ką mes čia dabar turėsime artimiausiu metu, tai diskusijas ir t.t. Jei taip atsitiks, kad tos diskusijos įgaus realų pagrindą ir jau matysis, kad gali būti įgyvendintos, reikia labai atidžiai stebėti, kas vyksta mažmeninės prekybos sektoriuje – ar tikrai kainos nepradės didėti dar iki to momento.

Manau, kad PVM tarifo mažinimas, skirtingai nuo lengvatinių tarifų, reiškia tik viena – politikai nori laimėti laiko, nes niekas netiki, kad PVM tarifą pavyktų sumažinti, pavyzdžiui, šių metų viduryje. Veikiausiai tai būtų kitų metų pradžioje, tačiau pasikeis valdžia, o nauja valdžia neaišku, kokias nuostatas tuo klausimu turės, – gal pakeis, o gal ir ne. O lengvatinį tarifą galima įgyvendinti kad ir nuo birželio  d.

Ž. Šilėnas: Mes turime puikų pavyzdį, kuomet 2009 m. buvo sumažintas akcizas dyzelinui. Aš sutinku, kad makaronai ir dyzelinas yra skirtingos prekės, bet būtent tada, kai rugpjūčio pabaigoje įsigaliojo mažesnis akcizas, Europoje kainos kilo į viršų, o Lietuvoje krito žemyn, nors pastoviai šios kainos viena kitą sekė. Kainos krito būtent per tiek, kiek buvo sumažintas akcizas. Sutinku, kad mes labai didelės patirties, kas būna sumažinus mokesčius, neturime, nes dažniausiai mokesčius tik didiname. Beje, turime ne vieną pavyzdį, kuomet mokestis buvo padidintas, tačiau pajamų nebuvo daugiau surinkta.

– Buvo mažinamas ir gyventojų pajamų mokestis, ir socialinio draudimo įmokos.

Ž. Šilėnas: Palyginus su tuo, kiek kartų mokesčiai buvo didinami, tai yra tik pora atvejų. Šitas dyzelino pavyzdys mane įkvepia optimistiškai. Eilinį sykį rodo, kad ten, kur yra konkurencija, yra visos prielaidos kainoms mažėti.

– Ar tai yra kelias valdžiai spręsti problemą, kai lietuviai i važiuoja apsipirkti į Lenkiją? Akivaizdu, kad veiksmingesnis kelias būtų pajamų didinimas. Pone Nausėda?

G. Nausėda: Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vertinimą, Lietuva turi didžiausią, maždaug 36-37 proc., spragą tarp to, ką pagal apyvartą galėtų surinkti iš PVM, ir to, ką realiai surenka. Skandinavijos valstybėse tai nesiekia 5 proc. Tai rodo, kad iš tikrųjų PVM mažinimas padėtų mažinti šešėlinę ekonomiką, kuri šiuo metu vis dar yra labai didelė, ir kitas dalykas – tai paaiškina sėkmę, kodėl pastaruoju metu iš stalčiaus pradėjome rinkti didesnes biudžeto įplaukas, nors mūsų ekonomika toli gražu taip neauga, kaip mes planavome. Mes turime didžiulius potencialius rezervus šitoje srityje ir mokesčių mažinimas galėtų padėti juos labiau atskleisti.

O pariteto su Lenkija užtikrinimas ir mėginimas sustabdyti bent dalį to pirkėjų srauto yra įmanomas, bet būtų nevisai teisinga sakyti, kad visos priežastys susiveda į PVM skirtumus. Ir ūkio dydis, ir zloto kursas, ir kiti faktoriai veikia. Todėl kartais taip atsitinka, kad ir lenkiški produktai konkuruoja čia, Lietuvos prekystaliuose, nors parduodami už tą patį PVM. Nėra taip lengva konkuruoti, bet vietoje to, kad vien tik sakytumėme, kad čia nieko negalima pakeisti, aš manau, kad galime bent jau labai rimtai apsvarstyti kitų šalių patirtį. Visi šie klausimai tiesiogiai nesisieja su būdais didinti pajamas, kelti nepamokestinamų pajamų dydį. Žinoma, visa tai reikia daryti, juo labiau, kad mūsų biudžetas iš tiesų šiuo metu neturi tokių įtampų, kokias turėjo anksčiau, ir mes sėkmingai surenkame pajamas. Tuo pat metu turime tam tikrą rezervą, kaip gerinti žmonių gyvenimų per tam tikrų mokesčių palengvinimus, ypač – mažai uždirbantiems.

– Pone Vilimai, akivaizdu, kad ne vien PVM tai lemia ir žmonės gali ir toliau važinėti apsipirkinėti į Lenkiją, nepaisant to, kad keliais procentais atpigtų būtiniausi produktai – tiesiog kainų skirtumas vis dar bus didelis.

L. Vilimas: Mes kitur matome didesnę problemą. Lietuvoje namų ūkiai išleidžia didžiąją savo pajamų dalį maistui ir komunaliniams mokesčiams. Iš tiesų, maistui žmonės išleidžia daug, o maisto kainos pas mus nėra didelės, jei lyginsime su kitomis šalimis. Už mus pigesnė tik Lenkija ir Bulgarija. Jei PVM sumažinamas toms jautriausioms prekėms, dėl kurių žmonės važiuoja, pavyzdžiui, mėsai, tai dalis žmonių gal ir nebevažiuotų. Jau iš to ir verslui, ir biudžetui yra papildomos pajamos. Bet mūsų asociacijai priklauso ne tik maistu prekiaujančios įmonės, taip pat ir daugelis kitų, todėl galvojame ir dar apie vieną dalyką – jei žmogus sutaupo, kur jis, turėdamas papildomų lėšų, nueis? Gal nueis nusipirks papildomą kavos puodelį, nueis į kiną ar nusipirks smulkios elektronikos. Tai tas PVM vis tiek grįš, tiesiog kiti sektoriai turės daugiau pajamų.

M. Šilėnas: Kalbant apie užsienio šalių patirtį, nepamirškime, kad viena iš priežasčių, kodėl rumunai mažino PVM, buvo būtent aukšta šešėlinė ekonomika. Jie net kažkada kreipėsi į mus, kad ištirtume, kokia yra duonos ir pyragų šešėlinė rinka Rumunijoje, vien dėl to, kad tokioje, atrodo visiškai nekaltoje prekėje, turėjo šešėlinę ekonomiką. Tai akivaizdu, kad mažesnis PVM to šešėlio šiek tiek sumažintų.

Net jei biudžetas netektų poros šimtų milijonų eurų, nepamirškime, – tai nebūtų netekimas: tie pinigai būtų žmonių kišenėse, o žmonės moka tvarkytis su pinigais geriau negu valstybė. Tai, sakyčiau, būtų netgi laimėjimas. Ir galiausiai visa šita situacija su Lenkija yra labai geras priminimas, kad valstybės konkuruoja, taip pat – ir mokesčiais. Jei mes džiaugiamės, kad pas mus atvažiuoja apsipirkti baltarusiai ar latviai, nes pas juos aukštesni mokesčiai, tai yra kelias, ką reikia daryti. Galime galvoti, kad tą PVM net ir daugiau būtų galima sumažinti, tada gal pas mus latviai atvažiuotų pirkti televizorių ir skalbimo mašinų. Kitaip tariant, valstybės jau dabar konkuruoja mokesčiais ir tie valdžios atstovai, kurie mano, kad dabar galima užtverti spygliuotą tvorą ir daryti kažkokį socialinį eksperimentą tvenkinių žuvims, visiškai klysta.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...