captcha

Jūsų klausimas priimtas

Finansų ministerijos prognozėse – santūriai optimistinis Lietuvos ūkio augimas

Įvertinusi Lietuvos ūkio būklę bei išorės veiksnių įtaką raidos tendencijoms, Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2016–2018 metams ir parengė jas 2019 metams. 
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Ministerijos parengtame scenarijuje numatoma, kad sumažėjusi priklausomybė nuo Rusijos rinkos, santykinai stabili pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų raida (remiantis Europos Komisijos 2016 m. žiemos prognozėmis), Europos Sąjungos mastu vykdoma skatinamoji ūkio valdymo politika vidutiniuoju laikotarpiu sudarys pagrindą spartesniam nei 2015 m. ir subalansuotam Lietuvos ekonomikos augimui.

2016 m. Lietuvos BVP galėtų augti 0,6 procentinio punkto sparčiau nei praėjusiais metais – apie 2,5 proc.

Nors šiemet numatomas 0,7 procentinio punkto lėtesnis nei prognozuota praėjusių metų rudenį, Lietuvos ekonomikos augimas, jis ir toliau išliks tarp sparčiausiųjų Europos Sąjungoje bei euro zonoje. Finansų ministerija šiems metams prognozuoja 2,5 proc. BVP augimą, tuo pat metu Europos Komisijos prognozė Lietuvai – 2,9 proc.

Projektuoti mažesnį, nei buvo tikėtasi 2015 m. rudenį, 2016-ųjų BVP augimą teko įvertinus pasikeitusią išorinę aplinką ir pokyčius statybų ir žemės ūkio sektoriuose.

Prognozuojama, kad 2016 m. sumažėjus priklausomybei nuo Rusijos rinkos ir atsigavus išorės paklausai, paspartėjęs prekių ir paslaugų eksportas suteiks postūmį BVP 2017 metais augti dar sparčiau – apie 3,2 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais dėl nepalankių demografinių tendencijų tikimasi kiek lėtesnio, bet vis dar 3 procentus viršijančio BVP augimo: 2018 m. ir 2019 m. – po 3,1 proc.

Numatoma, kad pastaruoju metu darbo rinkoje besikeičiančios derybinės galios vidutiniuoju laikotarpiu gerins dirbančiųjų uždarbio perspektyvas. Prognozuojama, kad 2016 m. užimtųjų skaičius didės 0,6 proc., 2017 m. – 0,3, 2018-2019 m. – po 0,1 proc., o nedarbo lygis nuosekliai mažės: 2016 m. sudarys 8,0 proc., 2017 m. – 7,1 proc., 2018 m. – 6,3 proc., 2019 m. – 5,4 proc.

Dėl augančios darbo jėgos paklausos atlyginimų didėjimo tempas vidutiniuoju laikotarpiu išliks spartus ir nuosekliai augs visą laikotarpį: 2016 m. – 5,8 proc., 2017 m. – 6,0 proc., 2018 m. – 6,1 proc., 2019 m. – 6,2 proc. Darbo užmokestis sparčiausiai augs privačiame sektoriuje veiklose, pasižyminčiose aukštu darbo našumu, didele darbo jėgos paklausa, taip pat veiklose, kuriose darbo užmokestis mažiausias. Šiuo atveju žymų poveikį turės MMA didinimas (nuo 2016 m. sausio mėn. MMA padidinta 25 eurais – iki 350 eurų).

Augant darbo užmokesčiui, gyventojų pajamos vidutiniuoju laikotarpiu taip pat nuosekliai augs. Kaip ir pastaraisiais metais, didžiąją dalį pajamų Lietuvos gyventojai skirs prekių ir paslaugų vartojimui, tačiau didėjanti infliacija mažins gyventojų perkamąją galią, todėl namų ūkių vartojimo išlaidos (palyginamosiomis kainomis) vidutiniuoju laikotarpiu augs lėčiau nei 2015 metais. Prognozuojama, kad realus vartojimas 2016 m. augs 3,6 proc., 2017 m. – 3,4 proc., 2018 m. – 3,3 proc., 2019 m. – 3,2 proc.

2016 m. projektuojama nedidelė 0,7 proc. infliacija, o nuo 2017 m., išnykus neigiamam išorės veiksnių poveikiui (nustojus mažėti pasaulinėms naftos kainoms), numatomas infliacijos paspartėjimas, kuris tęsis visą vidutinį laikotarpį: 2017 m. prognozuojama 2,2 proc. infliacija, 2018 m. ir 2019 m. – po 2,5 proc.

Atsižvelgiant į tai, kad šalyje mažėja nepanaudotų darbo jėgos išteklių, vidutiniuoju laikotarpiu įmonės susidurs ne tik su kvalifikuotos, bet ir su nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Mažėjant darbo jėgos pasiūlai ir kylant jos kainai, sumažės galimybės konkurencinėje kovoje pasinaudoti pigios darbo jėgos pranašumais: augs didesnės pridėtinės vertės produkcijos gamyba ir eksportas. Vidaus paklausa išliks svariu BVP augimo komponentu, o eksporto indėlis BVP augimui stiprės visą vidutinį laikotarpį.

Ekonominės raidos scenarijuje numatyti ekonominiai rodikliai pagerėtų, jeigu euras pigtų labiau, nei buvo numatyta rengiant scenarijų. Lietuvos eksportuotojai tuo galėtų pasinaudoti, prekiaudami su ne euro zonos šalimis, ir taip paspartinti eksporto plėtrą labiau, nei prognozuojama. Didesnis ekonominis aktyvumas ES ir euro zonoje taip pat būtų teigiamas ūkio plėtros veiksnys.

Prognozėms neigiama rizika iš esmės kyla dėl išorinės ekonominės aplinkos neapibrėžtumo.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close