captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokslininkas: elektros ribojimo iš Baltarusijos negalima atsieti nuo sinchronizavimo

Lietuvos politikams ir energetikams svarstant, ar techniškai įmanoma neįsileisti būsimos Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) gaminamos elektros, Kauno technologijų universiteto mokslininkas Saulius Gudžius sako, jog šios problemos negalima atsieti nuo Baltijos valstybių elektros sistemų sinchronizavimo su kontinentine Europa.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Elektros energetikos sistemų katedros vadovas nesiryžta vertinti, kaip Lietuvą gali paveikti elektros ribojimas iš Baltarusijos bei kokie būdai tam būtų geriausi, tačiau teigia, kad būtina žvelgti į visą energetikos sistemą, o ne tik į Baltarusijos ir Lietuvos pasienį.

Anot jo, Baltijos šalims ir Lenkijai reikia susitarti dėl tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa ir atsijungimo nuo vadinamojo BRELL žiedo, kuriame yra trys Baltijos šalys, Baltarusija ir Rusija, bei lygiagrečiai svarstyti galimus elektros ribojimus.

„Kaip mes dirbsime su trečiosiomis šalimis, ar mes ten vienaip elgsimės, ar kitaip – kai susitarsime dėl sinchronizacijos, tada atsiras klausimas. Bet kol tu nesusitarei, kaip tave prijungs Lenkija, tai apie kitus dalykus kalbėti... Jie visi sprendžiami vienu momentu, jie visi yra susiję. (...) Tai kai mes susikoncentruojame visame tame bendrame vaizde, tuomet kažkur ten atsiranda ir tie keitikliai su Baltarusija, bet jie yra tik sistemos elementas, kuris atlieka tam tikrą funkciją“, – BNS sakė S. Gudžius.

Pasak jo, Lietuva turi rūpintis, kad jos elektros sistema būtų saugi. Tačiau įvertinti, ar elektros ribojimas iš Baltarusijos saugumą sumažintų, ar padidintų, kol kas atsakyti negalima.

„Kiek tas veiksmas kažką įtakos, tu dabar negali pasakyti, nes būtina atlikti skaičiavimus, tyrimus, analizes. Aš suprantu, kad politikams norisi visko labai greitai, bet reikia bent preliminarios analizės: pakenks, nepakenks, kiek pakenks. Energetikoje nėra pasakymo „šiek tiek pagerėjo, šiek tiek pablogėjo“, – BNS kalbėjo S. Gudžius.

Kaip vieną alternatyvų, siekiant apriboti elektros srautus iš Baltarusijos, „Litgrid“ svarstys srovės keitiklio pasienyje statybas. Kol neatlikti skaičiavimai, mokslininkas nevertino tokio keitiklio naudos, tačiau teigė, kad iki 2025 metų sinchronizavus sistemas, būtų įmanoma panaudoti ir Alytuje, jungčiai „LitPol Link“ pastatytą keitiklį, tačiau tam reikėtų papildomų investicijų.

„Čia didelės paslapties nėra, jeigu pažiūrėtumėte plėtros planus, tai yra vienas iš scenarijų. Bet supraskite, ten, Lenkijos pusėje, yra 400 kilovoltų linija, ten, anoje pusėje (Baltarusijoje – BNS) jau ne 400 (330 – BNS), tad keitiklio persukimas jau reiškia, kad reikia investuoti, reikia derinti“, – sakė S. Gudžius.

Vokietijos leidinys „Deutsche Welle“ skelbė, kad 2020 metais Baltarusijoje bus elektros perteklius, ypač naktimis, kai vartojimas yra mažesnis. Atominės elektrinės nėra lanksčios, tad naktimis sumažinti jų gamybą nėra paprasta, todėl Baltarusija domėjosi galimybe elektros balansavimui pasinaudoti Kruonio hidroakumuliacine jėgaine. Pastaroji, esant elektros pertekliui, jį sukaupia, o esant trūkumui, parduoda rinkoje.

Kruonio jėgainę valdanti „Lietuvos energija“ į Baltarusijos užklausą dėl galimybės panaudoti elektrinę atsakė, kad jėgaine pasinaudoti nėra įmanoma. Pasak S. Gudžiaus, to padaryti negalima dėl per silpnų linijų.

„Turi būti linijos pakankamai galingos, kad tai būtų galima daryti, nes kitaip paprasčiausiai sudeginsi laidus. Tinklas turi būti keičiamas, be to, Kruonio panaudojimo ir uždirbimo galimybių yra daugiau – mes gi turime vėjus, kitus pajėgumus“, – teigė KTU mokslininkas.

Energetikos ministras Rokas Masiulis praėjusią savaitę nurodė elektros perdavimo bendrovei „Litgrid“ iki balandžio 15 dienos pateikti studiją apie alternatyvas, kokiais būdais būtų galima apriboti elektros tiekimą iš Rusijos.

R. Masiulis pernai gruodį Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos ministrus paragino riboti elektros patekimą iš šalia Lietuvos statomų Astravo AE bei Karaliaučiaus Baltijos AE. Sausį R. Masiulis susitiko su Estijos ekonomikos ministru, kuris esą palaiko idėją nepirkti elektros iš Astravo AE. Tuo metu Suomija, anot ministro, nepalaiko šios idėjos. Latvijos premjeras Maris Kučinskis taip pat pažadėjo remti Lietuvą, sprendžiant Astravo AE klausimą.

R. Masiulis pirmadienį Varšuvoje apie tai kalbėsis ir su Lenkijos energetikos ministru.

Šiuo metu trys Baltijos šalys, Baltarusija ir Rusija yra sujungtos į vieningą energetikos sistemą ir sudaro vadinamąjį BRELL žiedą. Jį suardyti bus įmanoma tik po to, kai Lietuva įgyvendins sistemos sinchronizavimo su Vakarais projektą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...