captcha

Jūsų klausimas priimtas

Situacija Rusijoje Lietuvai padarė savo juodą darbą

Jei ne sunki ekonominė padėtis Rusijoje, Lietuvos ekonomika pernai būtų ūgtelėjusi net 4,2 proc., o ne 1,6 proc. Taip skaičiuoja „Nordea“ banko ekonomistai.
Scanpix/Reuters nuotr.
Scanpix/Reuters nuotr.

Pasak banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, valstybei džiaugtis spartesniu bendro vidaus produkto (BVP) augimu neleido ne Rusijos įvestos sankcijos maisto produktams, o prie rekordinių žemumų prispausta pasaulinė naftos kaina.

Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje Ž. Mauricas pabrėžė, kad visos Baltijos šalys susidūrė su kritusios naftos kainos iššūkiu, kuris kaip reikiant kirto recesijoje užstrigusiai Rusijai, o ši savo ruožtu nebuvo tokia dosni Baltijos šalių eksportuotojams.

„Rusijos įvestos sankcijos turėjo įtakos eksportui, bet dar svarbesnę reikšmę turėjo naftos kainų kritimas, kuris sumažino Rusijos importą. Eksportas iš Lietuvos į Rusiją pernai sumažėjo 38 proc., tačiau didžioji dalis šio kritimo – ne maisto produktai“, – pastebėjo ekonomistas.

Pasak Ž. Maurico, pigi nafta trumpuoju laikotarpiu neigiamai paveikė Baltijos šalių ekonomikas.

Žvelgdamas į ateitį „Nordea“ banko ekonomistas nemato galimybių, kad šiais metais Lietuvos eksportas į Rusiją galėtų augti.

„Tačiau geroji žinia ta, kad eksportas į Rusiją jau gana stipriai krito, Rusijos dalis visame eksporte sumažėjo, todėl ji tampa mažiau svarbi eksportuotojams“, – pastebėjo ekonomistas.

Tai argumentuodamas Ž. Mauricas nurodė, kad Baltijos šalys persiorientuoja iš Rytų į Vakarus: eksporto apimtys auga į Skandinaviją, Didžiąją Britaniją, Lenkiją. Šios šalys, ekonomisto nuomone, artimiausiu metu ir išliks svarbiausiomis Baltijos šalių eksporto partnerėmis.

„Iš kitos pusės, eksportas į ES taip greitai neaugo ir nesitikime, kad šiais metais tai pasikeis, nes euro zona vis dar turi savo problemų – 2014 m. ją palietė Rusijos krizė; pabėgėlių klausimas ir Šengeno zonos krizė; neužtikrintumas dėl Brexit (Didžiosios Britanijos galimybės išstoti iš ES – red.). Nepaisant situacijos euro zonoje, mes vis vien tikime, kad pasaulinė ekonomika į recesiją šiemet nenuslys.

Prie to prisidės JAV ekonomika su prognozuojamu 2 proc. ekonomikos augimu, o tai gali paskatinti ir ES eksporto augimą, ir padėti išlaikyti balansą pasaulio ekonomikoje, todėl 2008 m. scenarijus pasikartoti neturėtų“, – įžvelgė Ž. Mauricas.

Apibendrindamas, kokiomis nuotaikomis šiemet gyvens Baltijos šalių ekonomikos, „Nordea“ banko atstovas pabrėžė, kad visų šalių ekonomikų augimas bus vedamas vidaus vartojimo, kuris augs dėl didėjančių atlyginimų, optimistinių vartotojų lūkesčių ir mažos infliacijos. Lietuvos, Latvijos ir Estijos taip pat turėtų taip stipriai nebeveikti ir Rusijos prasta ekonominė situacija.

Vis dėlto, Ž. Maurico nuomone, Lietuva turi ieškoti naujų variklių ekonomikos augimui skatinti ir atsitiesti nuo Rusijos praradimų.

„Didžiausia dalis eksporto į Rusiją – reeksportas ir paslaugų eksportas, iš kurių didžioji dalis tenka transporto paslaugoms. Nuo Rusijos krizės pradžios transporto paslaugų eksportas stipriai krito. Vilties, kad situacija čia pagerės nėra, todėl šaliai reikia naujų augimo variklių“, – pridėjo jis.

Nors, pasak Ž. Maurico, perorientuoti eksportą iš Rytų į Vakarus Lietuvai sekasi pakankamai gerai, reikia papildomų, vidinių variklių, kurie padėtų ekonomikai sparčiau augti. Kaip vieną galimą sprendimą ekonomistas paminėjo statybų sektoriaus augimą, tačiau kartu priminė, kad gyvenamosios paskirties statybų investicijos jau pasiekė prieškrizinį lygi, ir įspėjo, kad tai yra gana rizikinga sritis.

Kaip dar vieną sprendimą, kuris galėtų padėti šalies ekonomikai greičiau augti, Ž. Mauricas įvardijo paslaugų centrų plėtrą, kai naujų įmonių centrų steigimasis ar jau veikiančių plėtra kaip reikiant išjudina biurų statybų sektorių.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close