captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lemtingas lūžis: Lietuva nulipo nuo ilgus metus užminto grėblio

Lietuvos eksporto priklausomybei nuo Rusijos atėjo galas. Kaip pastebi ekonomistas Gitanas Nausėda, pirmą kartą nuo 2007 m. vidurio didžioji kaimynė nebėra didžiausia Lietuvos eksporto partnerė.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalinęs Lietuvos pagrindinių eksporto partnerių rezultatais, SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad šių metų sausio mėnesį Rusijai teko tik trečia vieta (8,8 proc. viso šalies eksporto). Pirmoje vietoje – Latvija (9,3 proc.), antroje – Lenkija (9 proc.).

„Šis faktas rodo tam tikrą tendenciją, kuri jau prasidėjo iškart po Rusijos sankcijų pritaikymo ir Rusijos ekonomikos bėdų, kurios kilo jau 2014 m. antroje pusėje ir jau kuris laikas tęsiasi, – DELFI komentavo ekonomistas. – Manyčiau, kad tai nėra trumpalaikis pasikeitimas tarp pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių, o šalių išsidėstymas, kokio būtų galima laukti ir visais 2016 m. Aišku, galima ginčytis, kokią vietą Rusija užims – ketvirtą, trečią ar antrą, bet jai bus tikrai labai sunku išlaikyti lyderės poziciją, nes tendencija aiški – eksportas į Rusiją traukiasi“.

Pasak G. Nausėdos, jei lietuviškos kilmės prekių eksporto į Rusiją sumažėjimas nulemtas politinių priežasčių, sankcijas atšaukus šioks toks eksporto srautų atsistatymas galimas, tačiau vis dar išlieka Rusijos perkamosios galios problemų šleifas.

„Jei iki krizės Rusijos perkamoji galia nuosekliai augo, gyventojų realios pajamos didėjo sparčiai kiekvienais metais, tai šiuo metu tai yra tik gražus sapnas, kuris realybėje tikrai neegzistuos artimiausiais metais dėl Rusijos rublio smukimo, sumažėjusių valstybės, gyventojų pajamų, įmonių finansinio pajėgumo. Net ir atšaukus sankcijas imlumas lietuviškoms prekėms būtų kurį laiką ribotos“, – pridėjo jis.

Pasiteiravus, ar pagerėjus situacijai Rusijoje, yra tikimybė, kad Lietuvos eksportuotojai vėl viltis dės į Rusiją ir šalis susigrąžins lyderės poziciją tarp Lietuvos eksporto partnerių, G. Nausėda atsakė: „Manau, kad tam tikra dalimi tai įmanoma. Klausimas – kiek Lietuvos verslas, pakeitęs eksporto geografiją, noriai imtų ir šoktų atgal. Veikiausiai būtų rizikos vertinimas kitoks. Mūsų įmonės rimčiau vertintų, kad situacija gali vėl pablogėti bet kuriuo metu. Antras dalykas, būtų sunku susigrąžinti buvusią situaciją ir dėl to, kad mūsų prekių ženklai, ypač maisto produktų, per pakankamai ilgą laiką gali būti primiršti ir tuomet reikėtų įdėti daug investicijų į rinkodarą, kad vėl būtų priminta apie tuos prekių ženklus“.

SEB banko prezidento patarėjas teigė, kad Rusijos ekonomikos atsigavimui būtinas naftos kainos atsistatymas, bent iki 45-50 JAV dolerių už barelį (šiuo metu Ural tipo naftos kaina siekia apie 36 JAV dolerius už barelį).

„Esant dabartinėms naftos kainoms labai sunku balansuoti pinigų srautus, o jau nekalbant apie ypatingas investicines programas“, – komentavo pašnekovas. Be to, ekonomisto nuomone, Rusijai norint išlipti iš ekonominės duobės būtinas tarptautinių santykių atstatymas, kas leistų Rusijai vėl prieiti prie tarptautinių kreditų išteklių ir tai galbūt leistų susigrąžinti bent dalį per paskutinius metus prarastų užsienio investicijų.

Be komentaro. Pirmą kartą nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. (neskaitant trumpų Vokietijos išsišokimų) Rusija nebėra didžiausia Lietuvos eksporto partnerė !

Posted by Gitanas Nausėda on 2016 m. kovo 14 d.

Daugiau nei prieš mėnesį „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, apžvelgdamas Lietuvos eksporto pokyčius, pastebėjo, kad Lenkija užima vis didesnę dalį Lietuvos eksporto ir taip šalis tampa vis labiau priklausoma nuo šios kaimyninės šalies. Ekonomistas netgi drąsiai įvardijo, kad Lenkija – nauja Rusija, kalbant apie Lietuvos eksportuotojų priklausomybę nuo tam tikrų šalių.

Tačiau G. Nausėda kol kas jokių grėsmių nemato ir tiki, kad Lietuvos eksporto pasiskirstymas tarp šalių yra sveikas.

„Matau labai gerai diversifikuotą Lietuvos eksporto struktūrą, kurioje nei viena iš valstybių nesudaro daugiau kaip 10 proc. mūsų viso eksporto. Šiuo metu net ir Lenkijos dalis nėra tokia, kad Lietuvos ūkis keltųsi ar griūtų kartu su Lenkijos ūkiu.

Antra, nematau kol kas jokių prielaidų Lenkijai prarasti tas tendencijas, kurias turi šiuo metu, – ekonomikos augimą. Taip, ten šiuo metu daromi sprendimai, kurie tarptautinei verslo bendruomenei nėra iki galo suprantami, bet tai nėra tokie sprendimai, kurie išjudintų šalies pamatus. Matome, kad į Lenkiją vežame daugiau net nepaisant to, kad Lenkijos kursas arba zloto silpnėjimas euro atžvilgiu nėra naudingas mums“.

VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, 2014 m. eksportas į Rusiją sudarė 6,27 mlrd. eurų, 2013 m. – 6,11 mlrd. eurų.

Praėjusiais metais, kaip skelbė Statistikos departamentas, Rusijai per pirmus aštuonis mėnesius pavyko išlikti didžiausia Lietuvos eksporto partnere. Jai teko 13,6 proc. viso eksporto (antra – Latvija su 10,3 proc., trečia – Lenkija su 9,7 proc.). Tuo metu skaičiuojant tik lietuviškos kilmės prekių eksportą, 2015 m. pirmų aštuonių mėnesių rezultatai rodė, kad pagrindinį lietuviškos kilmės prekių eksporto kryptis Vokietija (11,1 proc.), antra – Latvija (8,3 proc.), trečia – JAV (7,3 proc.).

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...