captcha

Jūsų klausimas priimtas

LB valdybos narys: emigrantų pinigai labai veikia NT rinką

Trečiadienį metinėje nekilnojamojo turto (NT) konferencijoje kalbėjęs Lietuvos banko (LB) valdybos narys Tomas Garbaravičius ramino, kad priežasčių teigti, kad formuojasi naujas NT kainų burbulas, nėra. Tiesa, šiuo metu esančias rekordiškai žemas palūkanų normas ekonomistas pavadino didele pagunda, galinčia žmones įklampinti į įsiskolinimo liūną.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

T. Garbaravičius teigė, kad NT rinkoje itin svarbu stebėti kainas ir vertinti, ar nesiformuoja naujas burbulas.

„Čia, NT rinkoje, labai svarbus lūkesčių vaidmuo ir kreditavimas“, – sakė LB atstovas.

Anot jo, NT kainos Lietuvoje kyla nuosekliai ir vis dar yra gerokai žemesnės, nei prieš finansų krizės pradžią 2007–2008 m.

„Baltijos šalyse tendencijos panašios. Pagrindinis skirtumas tas, kad Estijoje kainos pakilusios daugiausiai, Lietuvoje mažiausiai“, – teigė LB valdybos narys T. Garbaravičius. Jo teigimu, būsto kainos po euro įvedimo nuosekliai kyla.

Kalbėdamas apie komercinius, biurų nuomai skirtus pastatus, pranešėjas tikino, kad jų paklausa išlieka didelė.

„Pasižiūrėjus atrodo, kad ką pastatysi – viską išnuomosi. Iš tikrųjų Lietuvai pasisekė, kad buvo pakankamai biurų tada, kai į Lietuvą nusprendė ateiti paslaugų centrai, nes jiems reikia didelių plotų. Komercinių patalpų nuomos kainos nuosekliai kyla. Tiesa, ši rinka ypatinga tuo, kad apie ją gauti informacijos nėra paprasta“, – kalbėjo T. Garbaravičius.

Apibendrindamas kainas visoje Lietuvos NT rinkoje, LB valdybos narys patikino, kad burbulo susiformavimas nėra matomas ir situacija šioje rinkoje nėra perkaitusi.

T.Garbaravičius išskyrė ir lūkesčių svarbą NT rinkoje: „Teigiami lūkesčiai koncentruoti į miestų centrines dalis, o miegamuosiuose rajonuose Kaune, Klaipėdoje, net Vilniuje lūkesčiai ne tokie optimistiški.“

Šiuo metu apie 50–60 proc. būsto pirkimo sandorių šalyje atliekami pasitelkus skolintas lėšas.

„Panašu, kad tai ilgalaikis rodiklis ir nematome, kad skolintos lėšos kaitintų rinką“, – pažymėjo T. Garbaravičius.

Tiesa, jis perspėjo ir apie mažų palūkanų normų pagundą.

„Žvelgiant iš investicinės perspektyvos, alternatyvų nėra daug. Mažos palūkanos, o kartais pasigirsta, kad bus ir neigiamos palūkanos, toliau kaitins NT rinką“, – pažymėjo LB valdybos narys. Jo teigimu, kiekvieną mėnesį lietuviai bankams sumoka šiek tiek mažiau nei 10 mln. Eur palūkanų.

„Mažos palūkanos suteikia paskatų daug skolintis – atsiranda pagunda įsiskolinti. Pernai LB į tai reagavo, įvedė papildomų saugiklių, kad žmonės neįsiskolintų“, – praėjusiais metais įsigaliojusiais atsakingo skolinimosi nuostatų pakeitimais džiaugėsi T. Garbaravičius.

Svarbiu veiksniu, stimuliuojančiu NT rinką, konferencijos pranešėjas įvardijo emigrantų perlaidas.

„Nuo 2009 m. pastebima, kad kuo daugiau emigrantų pervedimų, tuo daugiau fiksuojama sandorių NT rinkoje. Koreliacija akivaizdi. Migrantų pinigų įtaka stipri, ir tos sumos labai veikia NT rinką“, – pažymėjo LB valdybos narys.

„Reikšminga pervedimų dalis skiriama būstui įsigyti. Daugelis žmonių išvyksta, nes neturi savo būsto – užsienyje galima greičiau užsidirbti būstui. Emigrantai būstą nusiperka, bet daugelis tai daro nesuvokdami, kad vargu ar grįš. Būstas lieka Lietuvoje, ir tokio būsto gali ateityje daugėti. Be to, daugeliui butas yra suprantama investicija“, – situaciją apibendrino T. Garbaravičius.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close