captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kortelės išstumia grynuosius, tačiau Lietuva atsilieka

Kasdienėms reikmėms lietuviai vis dažniau renkasi mokėjimo kortelę, tačiau grynuosius myli labiau nei kaimynai latviai ir estai, pastebi „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Bankininkystės ir investicijų katedros lektoriaus Mariaus Laurinaičio teigimu, grynieji pinigai neišnyks, kol administruoti grynuosius verslui bus pigiau nei elektroninius mokėjimus. 
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Bankai skatina dažniau atsiskaityti mokėjimo kortelėmis nei grynaisiais, rinktis internetinę bankininkystę vietoje įprastos, didina bankinių pavedimų saugumą. Lietuviai, nors ir nuosaikiau nei latviai ar estai, atranda atsiskaitymo banko kortele ir kitų elektroninių mokėjimų paslaugų privalumus, teigia LRT.lt kalbinti bankininkystės specialistai ir bankų atstovai.

Kortelėmis atsiskaito dažniau, tačiau ne kasdien

SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius teigia, kad per pastaruosius keletą metų gyventojų atsiskaitymo įpročiai kito.

„Gyventojai už prekes ir paslaugas nori atsiskaityti greitai, saugiai ir patogiai, tad vis rečiau renkasi kelią link bankomato, kur pasiima grynųjų tam, kad šalia esančiame prekybos centre jais susimokėtų už įgytas prekes. Vietoje to jie vis dažniau renkasi patogesnius atsiskaitymo būdus: atsiskaito kortele, pasirenka automatinį elektroninių sąskaitų apmokėjimą“, – kalba L. Januševičius.

Remiantis SEB banko statistika, 2011 metų pradžioje viena mokėjimo kortele prekybos ir paslaugų vietose per ketvirtį vidutiniškai buvo atsiskaitoma 18 kartų. Pernai metų pradžioje atsiskaitymų skaičius viena mokėjimo kortele pasiekė 25 kartus per ketvirtį.

Swedbank“ atstovas spaudai  S. Abraškevičius taip pat teigia, kad, nors gyventojų atsiskaitymų už prekes ir paslaugas įpročiai būna inertiški, jie kinta. „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, šiemet Lietuvos gyventojai už kasdieninius pirkinius dažniau atsiskaito kortele nei grynaisiais.

„Už tokius pirkinius, kaip maistas ir paslaugos, tik kortele arba apylygiai ir kortele, ir grynaisiais atsiskaito daugiau nei pusė – 56 proc. Lietuvos gyventojų. Prieš dvejus metus pirmenybę gryniesiems teikiančių žmonių Lietuvoje buvo dauguma – 60 proc. gyventojų“,  – pažymi S. Abraškevičius.

Trūksta atsiskaitymo kortelėmis vietų

Bankininkystės specialisto M. Laurinaičio teigimu, įpročiai atsiskaityti kortele priklauso nuo galimybių tai padaryti.

„Lietuvos banko duomenimis, per metus (2014–2015) kortelių skaitytuvų skaičius Lietuvos prekybos ir paslaugų vietose pašoko penktadaliu – iki 45 tūkst., tačiau gyventojams galimybių atsiskaityti kortele trūksta. Mokėjimo kortelių skaitytuvų pasigendama turguose ir mugėse, grožio ir kosmetologijos įstaigose, sveikatos paslaugų įstaigose, kioskuose, mažose kaimo parduotuvėse ir pašto skyriuose.

Tačiau būtent smulkūs ir kasdieniniai atsiskaitymai mums reikalingi. Kol galimybės kortele atsiskaityti turguose, mugėse, mažose parduotuvėse nebus, tol vartotojai bus priversti turėti grynųjų. Kita vertus, turgaus ir kitiems smulkiesiems prekeiviams priimti korteles – vadinasi, atskleisti visas pajamas. Ar jie to nori? Manau, ne“, – kalba M. Laurinaitis.

Kaimynai latviai ir estai lenkia lietuvius

Pasak S. Abraškevičiaus, Lietuvoje gyventojai kortelėmis yra linkę atsiskaityti ne taip dažnai, kaip tai daro kaimyninių šalių gyventojai. Tam yra kelios priežastys.

„Visų pirma tai gali būti susiję su demografiniais faktais ir tendencijomis. Atsiskaityti kortelėmis paprastai labiau linkę miestų gyventojai. Lietuva, palyginti su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis, yra mažiau urbanizuota. Šešiuose didžiausiuose mūsų miestuose gyvena 40 proc. gyventojų, kitose šalyse šis rodiklis didesnis.

Tačiau kitas ne mažiau reikšmingas faktas yra tai, kad bankinės sistemos plėtojimo eigoje buvo kuriami skirtingi įgūdžiai. Lietuvoje buvo daug intensyviau plėtojamas bankomatų tinklas, o Estijoje elektroninių kortelių skaitytuvų tinklas. Todėl tai lemia ir vartotojų elgseną – lietuviai ilgą laiką buvo labiau įpratę išsigryninti pinigus, o ne naudotis kortelėmis, atsiskaitydami už pirkinius ar paslaugas“, – aiškina S. Abraškevičius.

Taip pat, pasak pašnekovo, vienas svarbesnių atsiskaitymo kortelėmis prieigų kūrimo veiksnių yra atvykstamasis turizmas, kuris Estijoje ir Latvijoje yra kur kas labiau išplėtotas nei Lietuvoje. Turistai „atsiveža“ atsiskaitymo įpročius ir dažniausiai nebūna linkę jų keisti. Todėl tose šalyse, kuriose turistų srautai dideli, elektroninių kortelių skaitytuvų tinklo plėtra spartesnė ir tinklas platesnis nei tose, į kurias turistų atvyksta mažiau, sako S. Abraškevičius.

Nesąžiningam verslui grynieji – patogesni

M. Laurinaitis pastebi, kad, nors mokėjimo korteles prisijaukiname sunkiau nei Šiaurės kaimynai, atrodome ne prasčiau nei vokiečiai.

„Tikrai nesame prasti, nors mums nuolatos pirštu rodo į kitas šalis. Taip, skandinavai stipriai pasistūmėjo į priekį, bet ten bankiniai mokesčiai pardavėjams mažesni, tad administruoti grynus pinigus pardavėjui tampa brangiau nei elektroninius mokėjimus. Lietuvoje matome panašias tendencijas – bankai didina įkainius fizinėje erdvėje, ir dalis verslo jau pajuto, kad priimti elektroninius mokėjimus yra pigiau, nei administruoti grynuosius, užtikrinti jų fizinę apsaugą.

Tačiau dalis ES šalių taip pat sėkmingai naudoja grynuosius pinigus. Pavyzdžiui, Vokietija labai lėtai eina link elektroninių mokėjimų, didelę dalį atsiskaitymų ten vis dar sudaro grynieji“, – kalba M. Laurinaitis.

L. Januševičiaus teigimu, daugelio pasaulio šalių patirtis rodo, kad vis daugiau finansinių sandorių vyksta be grynųjų pinigų –

jie naudojami daugiau iš įpročio tų žmonių, kurie didžiąją dalį gyvenimo naudojosi tik grynaisiais.

„Grynųjų pinigų populiarumas mažėja į darbo rinką žengiant Y kartai, kuri teikia prioritetą elektroninei bankininkystei ir kuriai technologijos – geriausias draugas. Jie mielai naudojasi ir naujomis atsiskaitymo technologijomis, pavyzdžiui, mobiliais mokėjimais. Šią tendenciją pastebime ir mūsų klientų elgsenoje“, – kalba pašnekovas.

Savo ruožtu M. Laurinaitis pažymi, kad visuomenės be grynųjų negalima įsivaizduoti tol, kol grynieji pinigai verslui netaps „brangesni“ nei atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis priėmimas.

„Reikia suprasti viena – bankams grynieji pinigai reiškia dideles išlaidas, nes kainuoja jų inkasacija, apsauga, bankomatai. Jei vartotojai naudotų vis mažiau grynųjų, bankai galėtų taikyti mažesnius įkainius elektroniniams mokėjimams.

Tačiau didelį neigiamą poveikį šių mokėjimų plėtrai daro mūsų valstybės žingsniai – visos numatomos kontrolės priemonės, sąskaitų tikrinimai: jie baugina žmones. Nesąžiningas verslininkas ar kitas asmuo ir toliau naudos grynus, jis nesuks galvos dėl šio tikrinimo, o dalis sąžiningų piliečių jaus stresą, nes bus tikrinami ir „sekami“, – sako M. Laurinaitis.    

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...