captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl Rusijos problemų Lietuvos ūkininkų aruodai – perpus pilni

Šiaulių regiono ūkininkai teigia, kad prekyba pernai užaugintomis daržovėmis vyksta vangokai. Ankstesniais metais vasario pabaigoje saugyklos ir aruodai esą būdavo apytuščiai, šiemet – kone perpus pilni. Anot ūkininkų, dėl vangios prekybos kalta ir Rusijos krizė. Ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, jog Rusija turi planą atsisakyti kuo daugiau importuojamų maisto prekių, todėl Lietuvos ūkininkai turėtų galvoti apie alternatyvias rinkas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Netoli Šiaulių ūkininkaujantis Linas Šateika morkas ir svogūnus augina bemaž 200 hektarų plotuose. Dėl šiemet ypač vangios prekybos jis linkęs kaltinti Rusijos krizę: „Geopolitiniai dalykai atsiliepia ir mūsų rinkai. Rusijos krizė, žema naftos kaina... Rusija nebeįperka, o dideli kiekiai, užauginami Europoje, visuomet nusėsdavo Rusijoje. Šiuo metu jie net ir baltarusiškų daržovių nelabai įperka, ką ir kalbėti apie daržoves, kurios turėtų aplenkti vadinamąjį embargą“, – kalba ūkininkas.

Jo teigimu, pernykštis derlius – rekordinis: užauginta 12 tūkst. tonų morkų, 5 tūkst. tonų svogūnų. „Tik rinka šiemet keistoka. Galvojome, kad didesnis pirkimas prasidės anksčiau, nes ir pietinėse Europos dalyse, taip pat Lenkijoje sausros padarė didelių nuostolių. Tačiau yra užsidariusi Rusijos rinka“, – tęsia L. Šateika.

Pasak pašnekovo, jei išsilaikys esamos kainos, didesnių nuostolių jis neturėtų patirti. Kartu tai – puiki galimybė patikrinti saugyklas. „Dabar bus proga išbandyti saugyklas, nes anksčiau vasario mėnesį jau nieko nebeturėdavome. Paaiškės, ar verta daržoves laikyti ilgiau nei įprasta“, – aiškina L. Šateika.


G. Lukoševičiaus (BFL) nuotr.

Kelmės rajone ūkininkaujantis Algimantas Vaupšas sako, kad užsieniečiai noriai perka jo raugintus kopūstus. Jų pardavęs jau kone pusę ir į užsienį vežti nebeketina, nes jie paklausūs ir Lietuvoje. Tuo metu prekyba likusiomis daržovėmis esą taip pat neprilygsta ankstesnių metų tempams.

„Dar šiek tiek turime kopūstų, bet jau nedaug. Bulves taip pat baigiame išparduoti, šiek tiek liko morkų ir burokėlių. Nuo rudens labai stipriai pirko lenkai, čekai, serbai, žinoma, lietuviai ir latviai. Bulvių turėjome 800 tonų, tai iš jų liko apie 150 tonų“, – skaičiuoja A. Vaupšas.

Pasak Kelmės rajono ūkininko, daržovių kainos šiemet yra šiek tiek didesnės nei praėjusiais metais. „Tikėjomės, kad atsidarys Rusijos rinka ir bus panaikintas embargas. Tačiau jis nebuvo panaikintas, ir kainos nešoko į viršų. Burokėlių kaina praėjusiais metais buvo 15 euro centų, šiemet – 20 euro centų. Kai bulves stipriai pirko lenkai ir čekai, jų kaina buvo pakilusi, o dabar kaina stabilizavosi, nes Lenkijoje taip pat yra likusios produkcijos. Praėjusiais metais bulvių kaina buvo 10–12 euro centų, o šiemet ji siekia 14–15 euro centų“, – tęsia A. Vaupšas.

N. Mačiulis: daržoves ir vaisius parduoti kitose rinkose nėra lengva

Kaip portalui LRT.lt sako ekonomistas N. Mačiulis, ūkininkams ir maisto gamintojams yra sudėtinga persiorientuoti, mat visos ES valstybės ir ūkininkai esą susiduria su ta pačia problema – Rusija pritaikė sankcijas visoms ES valstybėms. Dėl ekonominio nuosmukio daug mažiau gali pirkti ne tik Rusija, bet ir Baltarusija, Ukraina ir kitos NVS valstybės.

„Tikrai nėra lengva tas daržoves ir vaisius parduoti kitose rinkose, nepatiriant nuostolių. Tai bent jau kol kas mes turime tokią situaciją“, – apibendrina N. Mačiulis.

Anot ekonomisto, Rusija turi ilgalaikį strateginį planą atsisakyti kuo daugiau importuojamų maisto produktų ir pakeisti vietos rinkoje užauginama produkcija. „Aišku, tai negali įvykti per vienerius metus, bet jei tas planas bus nuosekliai ir protingai įgyvendinamas, per trejus metus iš tiesų didelę dalį importuojamos produkcijos Rusija gali visiškai atsisakyti“, – tęsia N. Mačiulis.


N. Mačiulis, T. Lukšio (BFL) nuotr.

Tai reiškia, kad Lietuvos ūkininkai turėtų galvoti apie alternatyvias rinkas, o jei kažkurių produktų yra didelis perteklius visoje Europoje, turbūt reikėtų auginti kitus produktus.

Portalui LRT.lt ekonomisto pasiteiravus, kokios galėtų būti kitos rinkos, N. Mačiulis tikino: „Tame ir esmė, kad prekyba maisto produktais yra labai suvaržyta, ir visos pasaulio valstybės taiko protekcionistines priemones. ES – ne išimtis. Daugelio maisto produktų neįsileidžia ar taiko jiems mokesčius tam, kad apsaugotų ES ūkininkus. Lygiai taip pat daugelis kitų pasaulio valstybių nenori įsileisti užsienio produkcijos ar taiko tokius mokesčius, kurie padaro tą produkciją nekonkurencingą ir nepatrauklią. Tai reiškia, kad Lietuvos ūkininkai didžiąja dalimi yra priklausomi nuo ES rinkos, ir būtent čia daugiausia gali realizuoti savo produkcijos, išskyrus, pavyzdžiui, grūdus, kuriuos galima pardavinėti biržose.“

Kaip teigia Šiaulių regione ūkininkaujantis L. Šateika, norint dirbti kitose rinkose, reikia ir tarptautinių sertifikatų. „Ko gero, reikės apie tai galvoti. Beveik viską atitinku, tik reikia į tai investuoti. Kažkiek daržovių pradėjo pirkti ir vietos prekybos tinklai – „Iki“, „Norfa“. Nusiskundimų nėra, bet truputėlį per mažai [nuperka], nes nemažą dalį buvo įprasta vežti į Rusiją“, – sako L. Šateika.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...