captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokytojai neketina sudėti ginklų

Neterminuotas švietimo darbuotojų streikas tęsiasi jau savaitę, ir kol kas neplanuojama jo baigti, nors visi jo dalyviai žino, kad už streiko dienas nebus mokamas atlyginimas. Praėjusią savaitę nei valdančiosios koalicijos politinėje taryboje, nei vyriausybėje profsąjungoms nepavyko susitarti su valdžia dėl keliamų reikalavimų. Buvo žadėta, kad pirmadienį derybos su profsąjungomis bus pratęstos, tačiau nei vyriausybės kanceliarijos atstovai, nei švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė nedavė tikslaus atsakymo, kada įvyks susitikimai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Darbo savaitė baigiasi, ir mes nieko nežinome. Jau pradedu abejoti, ar apskritai susitikimas vyriausybėje įvyks. Ar neatsitiks taip, kad premjeras tesės savo pažadą ir derybas vesti su mumis įpareigos Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM), su kuria mes dar praėjusiais metais ir pradėjome derėtis“, –penktadienį portalui LRT.ltsakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos vadovas Audrius Jurgelevičius.

Jis taip pat priminė, kad, kai derybos su ministerija atsidūrė aklavietėje, jas perėmė vyriausybės kanceliarija ir premjeras Algirdas Butkevičius. Bet po paskutiniosusitikimo su profsąjungų lyderiais vyriausybės vadovas pareiškė, jog švietimo darbuotojų problemas privalo spręsti tie, kam pagal kompetenciją tai ir priklauso – ŠMM.

„Bet pačios ministrės nėra, o jos pavaldiniai, atrodo, neįpareigoti prisiimti kokią nors atsakomybę“, – apgailestavo A. Jurgelevičius.

Reikalavimus kėlė dar vasarą

Švietimo profesinės sąjungos pirmininko teigimu, derybas su ŠMM dėl algų didinimo ir atlyginimų tvarkos pakeitimų profsąjungos pradėjo dar praėjusių metų vasarą, kai buvo dėliojamas šių metų biudžetas.

„Tada į mūsų prašymus niekas nekreipė dėmesio. Bet mes sakėme, jog šį kartą kalbomis nieko neišspręsime, kad bręsta socialinis sprogimas. Tikėjomės, kad mūsų pageidavimai atsispindės biudžeto projekte, kai jis pirmą kartą buvo teikiamas Seimui. Apsirikome. Ir tik po to, kai pagrasinome streiku, prieš Naujuosius metus staiga lyg iš rankovės atsirado 10 mln. eurų, o dabar  ministerijaesą rado dar 5 mln. eurų savo biudžete“, – pasakojo A. Jurgelevičius.

Jis teigė manąs, kad ŠMM savo biudžete galėtų rasti ir daugiau milijonų, nes vykdo daugybę abejotinų tikslų programas, kurioms esą švaistomi milžiniški pinigai.

Paklaustas, ar nebus taip, kad šiuo metu išsireikalauti iš vyriausybės milijonai eurų bus panaudoti tik ugnies gesinimui ir realiai neprisidės prie susikaupusių švietimo darbuotojų problemų sprendimo, A. Jurgelevičius sutiko, jog iš tikrųjų bus tik prigesinta įsiplieskusi ugnis.

„Nuo 2017 m. sausio 1 d. kardinaliai keisis biudžetinių įstaigų darbuotojų ir sykiu mokytojų atlyginimų sistema, todėl mes norime į tą reformą ateiti lygiomis sąlygomis su kitų įstaigų darbuotojais, be jokių algų žirklių ir su bent kiek stabilesniu darbo užmokesčio mechanizmu. Tik šito mes norime“, – tvirtino A. Jurgelevičius.

Žino, kad negaus viso atlyginimo

Pagal galiojančius įstatymus, už streiko dienas atlyginimai darbuotojams nemokami. Ir tai šiuo metu streikuojantys švietimo darbuotojai puikiai žino. Kai kurių mokyklų, kurios nestreikuoja, mokytojai praėjusią savaitę jau rinko pinigus streikuojantiems kolegoms paremti.

„Kai kurios savivaldybės išreiškė politinį streiko palaikymą, ir švietimo darbuotojai turi tam tikras garantijas, kad gaus visą atlyginimą“, – teigė A. Jurgelevičius.

Politikai streiku naudojasi?

Prasidėjus švietimo įstaigų darbuotojų streikui, iš karto buvo prabilta, kad prieš artėjančius Seimo rinkimus tai panašu į politikavimą. Tačiau A. Jurgelevičius kategoriškai paneigė tokius kolegų kėslus, nors tarp jų yra įvairių partijų atstovų.   

„Aš pats – socialdemokratas, bet į Seimo rinkimus neketinu eiti, ir jokios politikos mūsų veiksmuose tikrai nėra. Tačiau negalėčiau paneigti, kad politikai bando prie mūsų streiko pasišildyti rankas. Sukasi Darbo partijos atstovai, tik jų elgesys labai keistas – arba jie žiopliai, arba subtilūs apgavikai. Darbo frakcijos Seime seniūnas Kęstutis Daukšys įregistruoja Seimo nutarimą, kuriuo vyriausybė esą įpareigojama surasti mums 18 mln. eurų, o Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis po politinės tarybos pareiškia, jog buvo surasti tik 5 mln. eurų algoms pakelti. Tai kažkuris iš jų meluoja“, – stebėjosi „darbiečių“ veiksmais J. Jurgelevičius.

Pasak jo, prasidėjus streikui, praregėjo ir konservatoriai. Jų lyderis Gabrielius Landsbergis panoro susitikti su švietimo darbuotojų profsąjungų atstovais, nors tie patys konservatoriai su liberalais ir įvedė tas vadinamąsias algų žirkles, kurios leidžia už tą darbą švietimo darbuotojams nustatyti nevienodą atlygį.

„Tada ŠMM vadovavęs liberalas Gintaras Steponavičius kažkodėl neprisimena, kad pats tas žirkles palaimino, bet dabar moko visus, kaip gelbėti tėvynę. Argi tai – ne politikavimas?“ – dygėjosi politikų elgesiu A. Jurgelevičius.

Milijonus įmanoma surasti

„Įregistravau Seimo nutarimą, kad vyriausybė surastų tuos 18 mln. eurų. 5 mln. jau rado. Jei rimtai bus pasiderėta, tai gal liks rasti tik kokius 6 mln. Jei rasti tiek pinigų yra problema, ir dėl to reikia kelti triukšmą, tai nežinau, ką pasakyti. Bet profsąjungos elgiasi irgigan drastiškai. Nors jas galima suprasti. Tai – jų išgyvenimo klausimas“, – kalbėjo K. Daukšys.

Jis neneigė, kad dabartinei valdančiajai daugumai reikia spręsti švietimo įstaigų darbuotojų problemas, kurias paliko buvusi konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vyriausybė. Tačiau, pasak K. Daukšio, jas būtina išspręsti,ir būtų geriau – su mažiausiais nuostoliais.

„Pasakyti mokytojams, kad neduosime pinigų, būtų lengviausias sprendimas. Bet, kita vertus, pasižiūrėjus, kaip kartais naudojami valstybės pinigai, darosi baisu – energetikos įmonės išsinuomojo nežinia kam reikalingus vėjo jėgainių parkus, pusvelčiui nuomojamos patalpos konservatorių lyderio žmonai“, – piktinosi K. Daukšys.

Vyriausybė biudžeto peržiūrėti nenori

Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus, atsakingas už derybas su švietimo įstaigų darbuotojų profsąjungomis, tvirtino, jog tam, kad būtų patenkinti visi streikuojančiųjų reikalavimai, dar trūksta daugiau nei 13 mln. eurų. ŠMM savo biudžete tiek pinigų nebegali rasti. Rado 5 mln. eurų – ir viskas.

„Norint patenkinti profsąjungų reikalavimus, reikėtų peržiūrėti šalies biudžetą, bet vyriausybė nenusiteikusi to daryti“, – sakė R. Vaitkus.

Jis taip pat patvirtino A. Jurgelevičiaus nuogąstavimus, kad derybas su profsąjungomis turės perimti ŠMM. Tačiau ministrė A. Pitrėnienė dėl ligos praėjusią savaitę nė karto nebuvo susitikusi su profsąjungų atstovais.

Kada susitikimas turėtų įvykti, ministrės atstovė negalėjo atsakyti – galbūt pirmadienį arba antradienį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...