captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuva pirks „Independence“

Lietuva perka SGD terminalą „Independence“, kurį iki šiol ketino tik nuomotis. Dėl to terminalo išlaikymo kaštai turėtų sumažėti 15–20 mln. eurų. Tiesa, tai reiškia, kad „Klaipėdos naftos“ biudžete kasmet atsivers tokio pat dydžio skylė, taigi kurį laiką valstybės įmonei teks skolintis.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

SGD terminalo savininkė „Hoegh LNG“ sudarė Lietuvai galimybę po 10 metų išsipirkti Klaipėdos uoste plūduriuojantį „Independence“. Laivas bus perkamas, patikino tiek premjeras Algirdas Butkevičius, tiek energetikos ministras Rokas Masiulis.

Lietuva norėtų laivą pradėti išpirkinėti dar nesibaigus nuomos sutarčiai, tačiau norvegai su tuo nėra linkę sutikti. Tačiau net ir tokiu atveju sprendimą dėl laivo įsigijimo reikia priimti jau dabar, žurnalistams penktadienį sakė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

 „Išpirkimo klausimas yra aktualus, mes ieškome finansinio sprendimo. Tęsiamas paskolų pirkimas su bankais, refinansavimas nėra paprastas. Matome galimybę, kad būtų galima rasti su bankais koncepciją, kuri užtikrintų refinansavimą, ir dėl kurio tikimasi sumažinti tarifą 15–20 mln. eurų metams, išdėstant terminalo kaštus per ilgą laiką“, – aiškino jis.

SGD terminalo naudingas tarnavimo laikotarpis yra 30 metų. 10 jų Lietuva laivą nuomotųsi, o per likusius 20 sumokėtų likusią laivo vertę. Tokiu atveju pirmuosius 10 terminalo veikimo metų jo kaštai būtų dideli, o vėliau kristų. Dabar yra siekiama kaštus išlyginti.

„Jeigu būtų priimtas sprendimas dabar, tai visa ta suma būtų akumuliuojama į vieną sumą ir išdėliojama lygiomis dalimis 30-iai metų. Tai reiškia, kad pirmų 10 metų kaina krenta, likusių 20 – auga“, – aiškino Marius Pulkauninkas, „Klaipėdos naftos“ Finansų ir administravimo departamento direktorius.

Tiesa, dėl to „Klaipėdos naftai“ tektų skolintis, mat norvegams reikėtų mokėti tą pačią nuomos sutartyje suderėtą sumą, kai tuo tarpu pinigų už SGD terminalą būtų surenkama mažiau.

„Skolinimosi poreikis atsiranda, nes mes turėtume norvegams mokėti pagal nuomos sutartį, o iš tarifo gautume šiek tiek mažiau –  15–20 mln. eurų per metus mažiau. Tada atsirastų pinigų srautų trūkumas. Todėl kiekvienais metais turėtume po truputį pasiskolinti, o paskui per likusius 20 metų, kadangi tarifas būtų didesnis, būtų bankams grąžinami pinigai“, – aiškino jis.Nors SGD terminalo projektas jau yra baigtas, M.Bartuška aiškino, kad jam vis dar įmanoma gauti Europos Komisijos paramą.

„Sunku detaliai kalbėti, buvo pirminiai pokalbiai su Europos Komisija, ieškant galimybių, kaip ji galėtų prisidėti prie laivo išpirkimo. Priemonės gali būti įvairios – tiesioginė injekcija ar subsidija, ar tiesiog pagalba kažkokių finansinių instrumentų, paskolų, konsultavimas ir t.t.“, – aiškino jis.

Europos Komisija galėtų paremti SGD terminalo įsigijimą, nes jis, M.Bartuškos žodžiais, užtikrina tiekimo saugumą visam Baltijos regionui, didina konkurencingumą.

„Ieškoma būdų, ar būtų galima (gauti subsidiją – 15min), šiai dienai sunku pasakyti. Europos Komisija negali iš karto pasakyti – duodam“, – kalbėjo M.Bartuška.

Laivo išpirkimo kaina numatyta sutartyje, kuri yra konfidenciali, todėl neviešinama.

Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su „Hoegh LNG“ už laivo nuomą per dieną mokama 189 tūkst. JAV dolerių (apie 168,55 tūkst. eurų), per metus – 68,9 mln. dolerių (61,446 mln. eurų), o per 10 metų – 689 mln. dolerių (apie 614,465 mln. eurų), primena BNS.

Per devynis šių metų mėnesius planuojama išdujinti beveik 13 mln. Mwh gamtinių dujų. M.Bartuškos teigimu, bus išnaudojama 60-70 proc. SGD terminalo pajėgumų.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...