captcha

Jūsų klausimas priimtas

Knygų mugėje įvardintos knygų brangimo priežastys

Dažnai skaitytojai skundžiasi, kad knygas yra sunku įpirkti. Panašių kaltinimų internete sulaukia ir pati Vilniaus knygų mugė – internete sklando kaltinimai, kad didžiausia mugė Baltijos šalyje ignoruojama dėl savo komerciškumo ir vartotojams neįkandamų leidinių kainų. Visgi patys leidėjai sako, kad literatūros brangimą nulemia išsikreipusi rinka.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Vilniaus knygų mugėje vykusioje diskusijoje „Ar knyga pasiekiama skaitytojui?“ aptartas knygų pasiekiamumas. Pasak Lietuvos mažųjų ir vidutinių leidėjų asociacijos vadovo Sigito Laduko, knygų brangimą nulemia mūsų šalies rinkos ypatumai, mažėjantis skaitytojų skaičius. Visi šie aspektai atsiliepia ir bibliotekų fondams, kuriuose skaitytojai neranda norimų knygų arba norėdami jas paskaityti eilėje yra priversti laukti net kelis mėnesius.

Viena iš galimybių, kuri priverstų mažėti knygų kainas, pasak S. Laduko, yra rinkos reguliavimas, kuris yra taikomas nemažoje dalyje Europos Sąjungos (ES) šalių – Prancūzijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Portugalijoje. Apie tai pradėta kalbėti Lenkijoje ir Latvijoje.

Šis sprendimas turi tris aspektus. Pirmas – toks reguliavimas leistų suvienodinti knygų kainą. Tokiu atveju bet kuriame knygyne, prekybos centre ar kitoje prekybos vietoje, knyga kainuotų tiek pat. Prekybininkas negalėtų iškreipti rinkos.

Antra – būtų ribojamos knygų nuolaidos ir prekybininkai, kurie neretai ir patys yra leidėjai, negalėtų taikyti didelių nuolaidų savo išleistos knygoms, finansinį skirtumą padengiant kitų leidėjų knygos sąskaita.

Trečia – būtų reguliuojamas knygos prieinamumas skaitytojui: knyga skaitytojui taptų prieinama vienu metu visose prekybos vietose.

„Šiuo metu didieji rinkos žaidėjai, kurie yra ir leidėjai, ir platintojai, ir prekybininkai, gali kelis mėnesius prekiauti geriausiomis knygomis savo tinkluose, o tik po to, kai knygos populiarumas sumažėja, leisti jomis prekiauti visur – internetiniuose ir kituose knygynuose. Visa tai neleistų prekybininkams nusigriebti grietinėlės. Visiems sąlygos būtų vienodos“, – kalba S. Ladukas.

Pasak jo, reikėtų atkreipti dėmesį ir į valstybės finansavimą knygų leidybai. Šiuo metu Lietuvos kultūros meno taryba skiria finansavimą daliai knygų. Tačiau leidėjas, kurias išleido knygą su valstybės finansine pagalba, negali reguliuoti šios knygos kainos. Ją nustato prekybininkas.

„Valstybės sąskaita pelnas už šią knygą atitenka prekybininkams“, – konstatuoja S. Ladukas.

Kiek kitokios nuomonės laikosi internetinio knygyno „ManoKnyga.lt“ vadovas Vidmantas Čičelis. Pasak jo, reguliavimų rinkoje nereikia. Pakanka, kad būtų atskirtos verslo šakos – leidėjas negalėtų būti ir platintojas, ir prekybininkas. „Taip padarius, rinka susireguliuotų pati“, – tikino jis.

Diskusijoje aštrios strėlės skriejo į didžiuosius šalies knygų rinkos žaidėjus – „Alma littera“ ir „Vaga“, kurie yra ne tik didžiausi knygų leidėjai, platintojai tačiau ir prekybininkai.

„Vagos prekyba“ nurodo, kad yra didžiausią knygynų skaičių turintis knygynų tinklas Lietuvoje, kartu su franšizės partneriais valdantis 35 knygynus.

„Alma littera“ įmonių grupė yra didžiausias knygų tinklas ir jungia leidyklas „Alma littera“ ir „Šviesa“, „Pegaso“ knygynų tinklą, „Knygų klubą“, UAB „Arpresa“,  UAB „Alma littera sprendimai“.

Į diskusiją buvo kviečiami „Vagos“ atstovai, tačiau jų nesulaukta.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close