captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Kuodis nemokamai davė penkių milijonų vertės patarimą

Imdami atlyginimą vokelyje, žmonės darbdaviui atiduoda trečdalį savo algos. Jei „Sodros“ sistema būtų aiškesnė, įmoka jai būtų ne mokestis, o skaidri taupymo senatvei sistema, žmonės būtų mažiau linkę priimti atlyginimus vokeliuose. Taip klubo „Res Publica“ diskusijoje „Gerovės ar laimės visuomenė: gimstamumas, parama jaunoms šeimoms, pensininkams – misija neįmanoma?“, kurią inicijavo buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis,  kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas profesorius Raimondas Kuodis.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Jei mokesčių surinkimas Lietuvoje būtų toks, kaip Estijoje, mūsų biudžetas būtų didesnis maždaug 2,5 mlrd. eurų, pažymi R. Kuodis. „Tačiau mūsų mokesčių sistema yra klaiki. Pasiūlymai [kaip ją pagerinti] buvo teikti ir Algirdui Brazauskui, ir Andriui Kubiliui, ir Algirdui Butkevičiui,  juos galite rasti jų stalčiuose ir archyvuose. [...]

Pensijų reformos paketas 2010 metais buvo atiduotas vyriausybei. Nemokamai, be jokių socialinių modelių, ir jis, mano manymu,  yra kur kas protingesnis. Atidėdami 10 proc. pajamų kas mėnesį į banką, turbūt nelaikote to mokesčiu. Taip pat turėtų veikti ir „Sodra“, – aiškina ekonomistas.

Pasak R. Kuodžio, įmoka „Sodrai“ gali tapti skaidriu taupymo senatvei instrumentu, o ne mokesčiu.

„Mokesčiu įmoka tampa tada , kai nėra aiškaus ryšio tarp to, ką sumoki ir ką gauni. Tačiau „Sodra“ lengvai paverčiama tokiu banku, kuriame tai, ką suneši, naudosi senatvėje. Kaip tai pakeistų paskatas imti vokelius? Dabar valdžia padariusi taip, kad neva darbdavys moka 31 proc. „Sodrai“, nors jis paima tai iš jūsų kišenės. Ši iliuzija sukuria problemą – žmonės to nesupranta ir, imdami vokelį, atiduoda darbdaviui trečdalį algos.

Tai yra paprasti dalykai, kurie didžiausią mokestį Lietuvoje „Sodrai“ paverstų ne mokesčiu, o skaidriu taupymo senatvei instrumentu. Labai greitai sutaupiau jums penkis socialinio modelio milijonus (tiek, skaičiuojant litais, t.y. beveik 1,5 mln. eurų dabartine valiuta, atsiėjo naujo socialinio modelio rengimas – LRT.lt). „Sodra“ yra vienas geriausių XX a. išradimų, nuo skurdo išgelbėjusių daugybę pensininkų, kai tuo metu privatūs pensijų fondai nėra sprendimas demografinėms krizėms, tai yra sprendimas jiems patiems“, – teigia R. Kuodis.

Didinti gimstamumą naikinant „neišreikštus“ mokesčius

Norint gerinti demografinę šalies padėtį, didinti gimstamumą, pasak ekonomisto, reikia pasistengti, kad moterys nebijotų išeiti iš darbo rinkos.

„Ne kartą esu kalbėjęs apie neišreikštus mokesčius. Kai mes susiejame paramą su tokiais socioekonominiais statusais, kaip nedarbas, bandydamas susirasti darbą, žmogus praranda visą paramą. Tai gali būti ištaisyta, kiek įmanoma atsiejant paramą nuo bedarbio statuso.

Vienas būdų – kategorinė parama, kuri nepriklauso nuo to, dirbi tu ar ne, ir neatgraso nuo sprendimo eiti dirbti. Kitas būdas – mokesčių kreditai. Iš dalies Lietuvoje tai veikė per neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) diferencijavimą, tik A. Kubiliaus vyriausybė tai sugadino, sumažindama mokesčius turtingiesiems, užuot sumažinusi juos mažiau uždirbantiems. Tačiau tai galima nesunkiai ištaisyti“, – aiškina R. Kuodis.

Kitas būdas sumažinti aiškiai neišreikštus mokesčius – sukurti sistemą, kuri leistų motinai greitai, pavyzdžiui, po pusės metų, grįžti į darbo rinką.

„Lietuvoje greitas grįžimas į darbo rinką reiškia, kad reikia samdyti auklę, o tai yra aiškiai neišreikštas mokestis. Tuomet kyla klausimas, ar dirbdama, tačiau mokėdama auklei, motina pagerins savo finansinę padėtį, ar ne“, – pažymi ekonomistas.

(Ne)laimės ekonomika

Lietuva sparčiai artėja prie tos ribos, kada materialinė gerovė, nors ir yra laimės ekonomikos dalis, neteiks papildomos laimės, pasakoja R. Kuodis.

„Daugybė šalių yra pasiekusios tą lygį, kada materialinė gerovė didėja, tačiau laimės nedaugėja. Kol kas mes vis dar kopiame, Lietuvoje  yra galimybių didinti žmonių laimę per materialinio vystymo, brutalaus ekonominio augimo vektorių. Bet tai – ne viskas.

Laimės ekonomika teigia, kad žmonėms yra labai svarbus saugumas (ekonominis, fizinis). Ir čia mes matome daug regreso daugelyje šalių: streso, alkoholizmo lygiai didėja. Kalbant apie Lietuvą, matome savižudybių ir emigracijos statistiką. Šie rodikliai daug pasako apie tai, kad kažkas šioje karalystėje yra negerai“, – tikina ekonomistas.

Be saugumo, labai svarbus yra teisingumas, o į tai, anot R. Kuodžio,  Lietuvoje mažai kreipiama dėmesio. Matome, kaip baigiasi stambios bylos – arba nepasiekia teismo, arba baigiasi juokingai, pažymi jis.

„Žmonės labai jautriai reaguoja į nelygybę, ji daro mus mažiau laimingus. Tačiau jei nelygybė atsiranda dėl neteisingumo (kaimynas vagia mokesčius, neteisėtai gauna europinę paramą, įdarbina savo vaikus ministerijose), neigiamas poveikis tampa dar didesnis.

Laisvosios rinkos šalininkai ignoruoja tokią nelygybę, sako, kad visi nusipelnė to, ko nusipelnė, bet realybėje mes matome, kad nelygybė labai smarkiai mažina visuomenės sanglaudą ir didelės dalies žmonių laimės jausmą“, – tikina R. Kuodis.

Pasak ekonomisto, politikai turi kreipti dėmesį į nelygybės priežastis, procedūrinį teisingumą, saugumo didinimą, remtis receptais, kurie padeda mažinti nepotizmą viešajame sektoriuje, skaidrinti viešuosius pirkimus, pagerinti mokesčių, socialinę sistemą. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...