captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Švedas: sunku tikėtis, kad Rusija ir Saudo Arabija laikysis susitarimo

Į naftos rinką besiveržiantis Iranas ir didelis Rusijos bei Saudo Arabijos poreikis išlikti rinkoje suteikia daug pagrindo abejoti, kad šalys laikysis savo susitarimo nedidinti naftos gavybos kvotų, sako energetikos ekspertas Romas Švedas. „Į rinką ateinant Iranui, būtų sunku manyti, kad Saudo Arabija ir Rusija, turėdamos didelį interesą išlikti rinkoje, formuoti valstybės biudžetą, galėtų tvirtai laikytis viešo pareiškimo. Tikrovė gali būti visai kitokia“, – LRT.lt sako R. Švedas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Visai neseniai buvo daugiau šalis priešinančių nei jungiančių aplinkybių, tačiau praeitą savaitę Rusija ir Saudo Arabija paskelbė susitarusios įšaldyti tą naftos gavybos lygmenį, koks buvo sausio mėnesį.

„Kol Saudo Arabija buvo OPEC lyderė, Rusija sėdėjo už 56 metus skaičiuojančio kartelio ribų, kaip ir Sovietų Sąjunga savu laiku. Faktas, kad dykumų karalystė visuomet daugiau ar mažiau buvo JAV sąjungininkė, taip pat kurstė įtampą tarp jos ir Rusijos.

Per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjusia Kinijos naftos paklausa taip pat pasinaudojo Rusija. Geografinė padėtis leido tiesti vamzdžius ir siūlyti pelningas ilgalaikes sutartis su Pekinu, pasigviešti Saudo Arabijos pasaulinės rinkos dalį ir taip dar labiau padidinti įtampą tarp šių energetikos milžinių“, – apie didelį diplomatinį poslinkį rašo britų dienraštis „The Telegraph“.

Susitarimas ilgalaikių pokyčių neįnešė

Susitarimas, į kurį įtrauktos ir OPEC narės Karatas bei Venesuela, naftos tiekimo prasme mažiau reikšmingas, nei atrodė iš pradžių. Išsyk po to, kai buvo paskelbta apie susitarimą, naftos kainos šoktelėjo aukštyn, tačiau kiek daugiau nei po savaitės ateities sandorių kaina krito į žemesnį lygį nei prieš pranešimą apie sandorį.

„Brent“ nafta antradienį atpigo iki 32,86 dolerio už barelį, o šviesiosios JAV naftos WTI ateities sandorių kaina – iki 31,17 dolerio.

„Susitarimas buvo išlaikyti sausio mėnesio gavybos lygmenį, o ne sumažinti. Tuo metu dviejų pagrindinių susitarime dalyvavusių šalių naftos gavyba buvo aukštumose. Rusija išgavo 10,9 mln. barelių per dieną (posovietinio laikotarpio rekordas), Saudo Arabija – 10,2 mln. barelių (aukščiausias lygis sausį per 35 metus).

To negalima pavadinti gavybos apribojimu, greičiau tai įsipareigojimas išgauti naftą maksimaliais pajėgumais“, – rašo „The Telegraph“.

Laikytis susitarimo – pagrindo nedaug

Energetikos eksperto R. Švedo teigimu, sunku tikėtis, kad susitarimo bus laikomasi, ypač jei Iranas į naftos rinką ateis turėdamas daug pigios naftos.

„Kad ir kaip šalys norėtų kainos kilimo, nei Saudo Arabijai, nei Rusijai mažinti išgavimo mastą nėra paranku, nes į rinką žengė Iranas, ištroškęs naftos pajamų ir pasiruošęs didinti išgavimo mastą“, – aiškina R. Švedas.

Iranas, nors ir priklauso OPEC, savo naftos gavybos riboti neketina. Kaip atskleidė Irano vyriausybė, taip daryti būtų nelogiška, turint mintyje tai, kad šalis visai neseniai atgavo galimybę patekti į tarptautinę rinką. Iki 2012-aisiais pradėtų taikyti sankcijų, Iranas kasdien eksportuodavo 2,5 mln. barelių naftos (dėl tarptautinių apribojimų eksportas sumažėjo iki 1,1 mln. barelių).

Dabar, kai sankcijos panaikintos, Teheranas yra pasiryžęs atsikovoti savo pasaulinės rinkos dalį. Tai ir nuo seno egzistuojantis priešiškumas Saudo Arabijai sunkiai leidžia įsivaizduoti, kad Iranas galėtų riboti savo naftos gavybą, rašo „The Telegraph“.

Pasak R. Švedo, po sankcijų Iranui reikia atgaivinti ekonomiką, atnaujinti technologijas. „Dėl to Iranui laba svarbu patekti į rinką ir, jei prireiks, iš jos kažką išstumti. Todėl, jei Saudo Arabija kels kainas, ji bus išstumta iš rinkos, ko ji tikrai nenori“, – pabrėžia energetikos ekspertas.

Tai, anot R. Švedo, yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl nei Saudo Arabija, nei Rusija gali ne tik kad nemažinti gavybos apimčių, tačiau ir nesilaikyti susitarimo įšaldyti gavybą.

„Viena yra viešas pareiškimas, kitokie gali būti realūs veiksmai. Būtų sunku manyti, Saudo Arabija ir Rusija, turėdamos didelį interesą išlikti rinkoje, formuoti valstybės biudžetą, galėtų tvirtai laikytis viešo pareiškimo. Tikrovė gali būti visai kitokia. Sunku tikėtis, kad šalys laikysis susitarimo“, – kalba R. Švedas.

Gavyba natūraliai mažės, kaina augs

Artimiausiu metu, R. Švedo teigimu, naftos kaina išliks žema, tačiau ilgainiui ji vis tiek neišvengiamai kils.

„Kai naftos kaina žema, stoja investicijos į naftos žvalgybą ir gavybą. Kadangi investicijos mažėja ir, tikėtina, dar mažės, natūraliai mažės ir išgaunamos naftos kiekiai. Tuomet suveiks natūrali ekonomikos svyruoklė ir, sumažėjus investicijoms bei išgavimui, kaina pakils“, – tikina energetikos ekspertas.

Britų dienraštis „The Telegraph“ pažymi, kad pelningumo trūkumas JAV energetikos sektoriuje lėmė tai, jog veikiančių naftos platformų per keletą metų sumažėjo nuo 2 tūkst. iki 514.

„Daugiau nei pusę amžiaus JAV naftos pramonėje veikė apie 500 naftos sausumos platformų, tačiau panašu, kad jų mažėjimas neišvengiamas: sumažėjus naftos kainoms, sumažėjo ir investicijos į JAV naftos pramonę. Ši tendencija, palietusi viso pasaulio brangesnių energetikos išteklių gavėjus, lems kainų kilimą“, – rašo „The Telegraph“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...