captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pasikeitė lietuvių valgymo įpročiai: panašėjame į turtingas šalis

Per 10 metų Lietuvoje keitėsi ir maisto produktų vartojimas, ir gamyba. Sunyko tos bendrovės, kurioms buvo sunkiausia konkuruoti šaliai įstojus į Europos Sąjungą (ES) ir atsivėrus valstybių sienoms. Pavyzdžiui, bulvių augintojų sumažėjo perpus. O pagal tai, ką žmonės valgo, anot specialistų, Lietuva ima panašėti į turtingas šalis – renkasi daugiau mėsos ir daržovių.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Duona lietuviui nuo seno buvo kasdienis maistas. Nors dažnas ir dabar neįsivaizduoja dienos be duonos, jos vartojimas metams bėgant menksta. Kepyklos „Fazer“ vadovo teigimu, dabar vienas gyventojas nuperka apie 16 proc. mažiau duonos nei 2005 metais. Pernai vienas gyventojas vidutiniškai suvalgė 15,3 kilogramo tradicinės duonos.

Statistika rodo, kad ne tik duonos, bet ir grūdų bei grūdų produktų vartojimas per dešimtmetį sumenko. Vadinasi, žmonės mažiau valgo ne tik duonos, bet ir įvairių kruopų. Tačiau Lietuvoje užauginama dvigubai daugiau grūdų, ir tai, anot specialistų, ryškiausias dešimtmečio pokytis. Pernykštis derlius buvo rekordų rekordas, o grūdai eksportuoti.

Trečdaliu mažiau lietuviai suvalgo ir bulvių. O užauginama jų – perpus mažiau nei prieš dešimtmetį. Atsisakydami duonos ir bulvių žmonės perka šiek tiek daugiau daržovių, nors jų Lietuvoje užauginama mažiau.

„Apie trečdalį pagrindinių bulvių valgytojų mes praradome – jie išvyko iš Lietuvos, kas reiškia, kad tos bulvės nebereikalingos. Kita priežastis – besikeičiantys mitybos įpročiai: jau dešimtmetį pasisakoma prieš angliavandenius, todėl žmonės renkasi mėsą ir daržoves“, – aiškina Daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Daržovių ir bulvių augintojų, pasak asociacijos vadovės, pradėjo mažėti po Lietuvos įstojimo į ES: nuo tada išaugo savikaina, dalis ūkių tapo nekonkurencingi. Kita vertus, nemažai žmonių pastaraisiais metais patys užsiaugina daržovių ir jas valgo, tačiau mėgėjiška daržininkystė į oficialią statistiką nepatenka.

Be daržovių, gausiau vartojamas pienas, kiaušiniai ir mėsa – jų ir pagaminama daugiau. Iš mėsos gaminių sumažėjo jautienos valgymas, bet padidėjo kiaulienos ir paukštienos.

„Manoma, kad per dieną reikia suvartoti ne daugiau kaip 70 gramų raudonos mėsos. Aišku, mes suvartojame žymiai daugiau – per metus suvartojame daugiau nei 70 kilogramų mėsos vienam gyventojui, kas išties yra nemažai. Tačiau mūsų mėsos vartojimo lygis yra beveik lygus ES vidurkiui. Bet, jei pažiūrėsime į tas šalis, kuriose gyventojas suvartoja net iki 120 kilogramų mėsos per metus, tai mes, aišku, atsiliekame“, – sako Agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.

Produktų rinkos tyrėjo teigimu, pagal tai, kas valgoma, Lietuva ima panašėti į ekonomiškai turtingas šalis. Nors dalies produktų – pavyzdžiui, žuvies – pirkimą stipriai tebelemia šeimos biudžetas. O tai, ką auginti ir gaminti šalyje, lemia ir europinė parama. Tačiau ji, anot specialistų, – netolygi, todėl grūdines kultūras nori auginti daugiau žmonių nei galvijus. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...