captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kiek eurų per mėnesį ir už kokį darbą gauna Lietuvos mokytojai

Pirmadienį kelių šimtų mokyklų mokytojai pradėjo streiku. Pedagogai tikina nebegalintys tverti situacijos, kurioje atsidūrė.
T. Vinicko (DELFI.lt) nuotr.
T. Vinicko (DELFI.lt) nuotr.

Kaip jie sako, nors dirba vieną atsakingiausių darbų, yra priversti gyventi už grašius. Prieš septynerius metus šalyje prasidėjus krizei sumažinti atlyginimai nepakilo iki šiol, nors ekonominė situacija šalyje gerėja.

Kad mokytojų atlyginimai – pernelyg maži, DELFI skundėsi regioninių gimnazijų direktoriai. Jų teigimu, iš algų negalintys oriai gyventi pedagogai yra priversti papildomai uždarbiauti statybose ar užsienyje – tam aukoja vasaros atostogas.

Savo ruožtu Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius tokiems mokytojams sakė tegalintis patarti pastarosiose darbo vietose ir likti, mat naivu tikėtis, kad situacija dėl pedagogų atlyginimų šalyje greitai pasikeis.

Ramina: planų yra

Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ramina – planuojama, kad nuo 2016 metų rugsėjo pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų (tarifinių atlygių) koeficientai būtų didinami vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojų – 6,5 procentais. 2017 metais siūloma minėtus koeficientus pedagogams kelti atitinkamai 7 proc. ir 17 procentų, 2018 metais – 5 proc. ir 10 proc., 2019-2020 metais – 5 proc. ir 15 proc.

Iki 2021 metų pedagoginių darbuotojų atlyginimas vidutiniškai padidėtų 25 procentais, palyginti su darbo užmokesčiu, gautu iki 2016 m. rugsėjo 1 d., o ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo užmokestis didėtų dar papildomai 45 procentais.

Tiesa, kalbant apie tai, neužsimenama apie artėjančius rinkimus – pasikeitus ŠMM ministrui, realu, šie planai ir liks tik planais.

Kaip skaičiuojamas mokytojo atlyginimas?

Kalbant apie mokytojų atlyginimus, visų pirma, svarbu suprasti, kaip jie skaičiuojami. Atlygis pedagogams priklauso nuo išsilavinimo, stažo, kvalifikacinės kategorijos ir darbo krūvio (pedagoginių valandų).

Pedagogines valandas sudaro kontaktinės valandos (darbas su mokiniais pamokų metu) ir papildomos valandos (tai yra pasiruošimas pamokoms, mokinių darbų tikrinimas, vadovavimas klasei ir kiti darbai). Kuo daugiau kontaktinių valandų (pamokų) mokytojas turi, tuo daugiau papildomų valandų (už pasiruošimą joms) jam priskaičiuojama.

Be to, mokytojui atlyginimas didėja, jeigu jis vadovauja klasei, būreliams, organizuoja renginius, koordinuoja vidinius darbus mokykloje, pavyzdžiui, kaip diegiamos informacinės technologijos – šių sričių darbų apmokėjimas priklauso nuo mokyklos vadovo. Jei pageidaujama, ir tai apmoka tėvai, mokytojai taip pat gali dirbti su mokiniais prailgintoje grupėje. Atlyginimas pedagogams didėja ir jeigu jie dirba su specialiųjų poreikių mokiniais ar vykdo vidurinio ugdymo programą (dirba 11–12 klasėse).

Teoriškai tai skamba gražiai, tačiau mokyklose, kur yra mažai mokinių, mokytojas neturi pakankamo kiekio kontaktinių valandų, todėl praranda ir galimybę užsidirbti papildomai. Maža to, ir už tą patį darbą, pavyzdžiui, pravestą pamoką, Biržuose dirbantis mokytojas gali gauti ir dvigubai mažesnį atlyginimą nei jo kolega Vilniuje.

Įstatymų gniaužtuose: nepriimti negali, o priėmę klimpsta į problemas

Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos direktorius Artūras Čepulis DELFI dar pridūrė, kad mokytojai regionuose daugiau uždirbti negali ir dėl mokinių krepšelių metodikos.

„Kadaise mūsų gimnazijoje lankęsis jau buvęs ŠMM ministras Gintaras Steponavičius paliudijo, kad Lietuvoje yra apie 60 tokių mokyklų, kaip mūsų, kuriose yra apie 400 vaikų.

Tai reiškia, kad pradinėse klasėse yra apie 30 vaikų. Pagal galiojančias taisykles, pirmosiose klasėse gali būti iki 24 vaikų. Todėl, kai jų daugiau, esame priversti sudaryti dvi paralelines klases. Pagal mokinio krepšelio metodiką, sudarant dvi nepilnas klases atsiranda vadinamosios „tuščios“ vietos, kurios yra nefinansuojamos. Tačiau mes nieko negalime padaryti, kad to nebūtų. Jei nepriimsime vaikų, jie neturės, kur mokytis – regionuose nėra daug mokyklų, o jei plėsime vaikų skaičių klasėse, pažeisime higienos normų reikalavimus – klasės tam per mažos“, – tai, kad mokytojai pakliuvo į įvairiausių nurodymų pinkles, pabrėžė A. Čepulis.

Kadangi mokykla turi finansuoti „tuščias vietas“ dėl nepilnų klasių, nelieka pinigų, kuriuos galima būtų skirti mokytojų motyvacijos kėlimui. A. Čepulio vadovaujamoje gimnazijoje vidutiniškai „į rankas“ pedagogai gauna maždaug 550 eurų atlyginimą.

„Žinau mokytojų, dažniausiai tai vyrai, kurie vasaromis dirba statybose tam, kad išlaikytų šeimą. Atostogas aukoja tam, kad galėtų užsidirbti. Aišku, yra ir tokių, kurie tokių veiksmų nesiima, tačiau laksto po skirtingas mokyklas – dirba vienoje, kitoje. Dirba daug, kad išgyventų“, – pridūrė jis.

Ragina imtis iniciatyvų, bet pinigų tam nėra

„Be galo liūdna, kad kai skamba kalbos: gerinkime ugdymo kokybę, procesą, skirkime papildomas valandas pedagogų konsultacijoms su mokiniais, mes suprantame, kaip tai reikalinga, bet neturime tam pinigų. Negalime mokytojų prašyti dirbti papildomai jiems už tai nemokėdami. Situacija tikrai nėra iš lengvųjų“, – pripažino A. Čepulis.

Motyvacijos nepakelia ir tai, kad pavyzdžiui, iki dešimties ir daugiau nei dešimt metų darbo stažą (kartu greičiausiai ir aukštesnę kategoriją) turinčių pedagogų, pavyzdžiui, dirbančių po 18 valandų, algos skiriasi vos 100 eurų.

Nemotyvuojami ne tik ilgamečiai darbuotojai, bet ir jauni žmonės, kurie nori eiti dirbti mokytojais – jie priversti išgyventi už nedaug didesnį nei minimalų atlyginimą.

Stengiasi, kad uždirbtų bent 400 eurų, bet nepavyksta

„Mes šiemet turime jauną mokytoją, kuris tik pradėjo dirbti. Stengiuosi, kaip galiu, kad jo atlyginimas siektų bent 400 eurų (jis vadovauja klasei, šiuo metu yra metodinės grupės pirmininkas, turi būrelį), nes man, kaip vadovui, yra net nepatogu jaunam motyvuotam žmogui mokėti tiek mažai. Nežinau, jis kažkaip turbūt vyniojasi, gal tėvai padeda, nes jo alga „į rankas“ šiuo metu vis tiek siekia vos 380 eurų. Jei jis turėtų tik 18 kontaktinių valandų, be papildomų darbų, jo alga praktiškai būtų tokia, kaip minimalus atlyginimas šalyje“, – aiškino direktorius.

DELFI primena, kad minimalus atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje tų, kurie nekaupia pensijos papildomai ir neturi vaikų, yra 296 eurų.

„Jaunus mokytojus galima pritraukti į mokyklas, tačiau sunku juos išlaikyti. Jaunuoliai dažnai neturi šeimos, vaikų, dar yra maksimalistai ir gal kiek kitaip galvoja apie savo materialinius išteklius, tačiau paskui, kai atsiranda šeima, tam, kad oriai gyventum, reikalingas ir atitinkamas uždarbis. Žmonėms išgyventi juk reikia“, – pripažino A. Čepulis.

Pamynė mitus: po 45 metų tokio darbo atsiduria psichiatrinėse

Skeptikai gali atšauti – jei mokytojai dirba tik 18 valandų per savaitę, dar turi 56 dienas atostogų, tai nenuostabu, kad mažai ir uždirba. Tačiau A. Čepulis patikino, kad mokytojo darbas tikrai neprasideda tik su pirmos ir nesibaigia su paskutinės pamokos skambučiu.

„Kadangi mokytojų apmokėjimas nėra etatinis, pamokoms jie gali ruoštis ir, pavyzdžiui, namuose, tad galbūt taip atrodo, kad, štai, darbą baigia 14 val., kai vaikams baigiasi pamokos. Per savaitę yra skirta po 4,5 valandos pamokoms pasiruošti, tačiau mokytojai tikrai tam skiria daugiau laiko.

Atostogos – taip, yra 56 kalendorinės dienos, nes mokytojo darbas, Vyriausybės pritarimu, priskirtas prie emociškai sunkių. Tačiau mokinių atostogų metu pedagogai dirba: vyksta įvairūs posėdžiai, susirinkimai, rengiami dokumentai.

Mokytojo darbas tikrai nėra lengvas. 45 metus dirbti su mokiniais nėra paprasta. Tas skambutis po skambučio, mokytojus, paskui, žinokite, nuveda į kai kurias įstaigas“, – juokdamasis pridūrė jis.

Klimpsta į skolas

Tuo metu Šakių r. Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius Romas Eikevičius pripažino, kad svetur uždarbiauti vyksta ne tik dar dirbantys, bet ir jau pensijoje esantys mokytojai. Neretai pastarųjų pajamos per mėnesį neviršija ir 300 eurų. Savo ruožtu dirbantieji jo vadovaujamoje gimnazijoje uždirba maždaug 500-600 eurų.

„Mes daugybę metų rašėme raštus, kur tik galėjome, bet niekas mūsų nenori išgirsti. Mokytojų algų finansavimo iš mokinių krepšelių metodika mums yra labai nenaudinga, tačiau keisti jos niekas nenori. Vis žada, kad bus pereita prie finansavimo pagal turimus klasių komplektus (mokėtų atsižvelgiant ne į mokinių, o į klasių skaičių – DELFI) – tai mums būtų išgelbėjimas, tačiau pažadai lieka tik pažadais. Todėl, nors mokytojams ir mokame atlyginimus, pagal minimalius koeficientus, metus vis tiek baigsime su 50 tūkst. eurų skola“, – guodėsi R. Eikevičius.

Problemos jo vadovaujamoje gimnazijoje – tokios pat, kaip aptartoje anksčiau. Iš vienos pusės – siena su Rusija, iš kitos – kitos mokyklos, tad moksleivių skaičius klasėse nėra didelis.

Kodėl negali uždaryti mokyklų?

Nors atrodytų, kad paprasčiausia būtų tiesiog tokias mokyklas uždaryti, gimnazijos direktorius siūlo susimąstyti – ar patys vežtumėte savo vaikus į švietimo įstaigą, esančią už 25 kilometrų?

„Jei mąstytume formaliai, galima rytais susodinti mokinius, nuvežti į mokyklą, ir po pamokų parvežti, tačiau ką daryti tiems, kurie nori lankyti neformalaus ugdymo būrelius? Pavyzdžiui, chorą? Visiems kitiems vaikams laukti tų 3–4?

Manau, ta kelionė iki mokyklos, kuri skaičiuojama dešimtimis kilometrų, vaikui tikrai nėra naudinga ir dėl to, kad jam reikėtų anksti keltis, jis vėlai grįžtų namo. Be to, nedideliuose miesteliuose mokykla reikalinga ir kaip tam tikras šviesos, kultūros židinys“, – įsitikinęs jis.

Gyvena skaičiuodami eurą po euro

Paklaustas, kaip mokytojams pavyksta išgyventi už minimalius koeficientus atitinkančius atlyginimus, jis aiškino, kad ilgainiui jie įprato gyventi labai kukliai.

„Dauguma mūsų gimnazijoje dirbančių mokytojų turi nuosavus butus, namus, tai ir šildymas pigesnis, ir komunaliniai mokesčiai. Žinokite, mes įpratę taip gyventi: diena po dienos skaičiuodami kiekvieną eurų“, – kaip atrodo mokytojo darbo realybė, aiškino R. Eikevičius.

Akis, jo teigimu, bado ir neteisybė, vieniems mokytojams, dirbantiems didmiesčiuose, už tą pačią pamoką mokama daugiau, kitiems, iš regioninių miestų, mažiau.

„Norėtųsi, kad taip nebūtų. Palyginkime mokytojų algas skirtingose šalyse. Nekalbu apie Liuksemburgą, bet, pavyzdžiui, net Vokietijoje mokytojų atlyginimas mažiausiai 3 kartus didesnis. Tai tikrai liūdina“, – pripažino jis.

Yra ir uždirbančių 1000 eurų „į rankas“

Tačiau Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičius neslepia į tokius mokytojų skundus dėl mažų algų žiūrintis itin kritiškai.

„Visi lietuviai, ir mokytojai kartu, skundžiasi savo atlyginimais nesvarbu, kokio dydžio jie būtų. Lietuviams visuomet yra mažai. Tai yra mūsų nuostata. Turbūt retas esam sutikęs žmogų, kuris sakytų: „Žinok, man pakanka, kiek man moka“, – savo nuomone dalijosi jis.

S. Jurkevičius neslėpė – licėjuje mokytojai dirba pilnu darbo krūviu, todėl jų atlyginimų tikrai nepavadintum mažais. Paprastai mokytojai uždirba 800-900 eurų „į rankas“.

„Ir mes dar nemokame koeficientų maksimumo. Tik vidurkį. Žinau mokyklų, kur mokytojai uždirba ir 1000 eurų „į rankas“. 900 eurų alga, du mėnesiai atostogų, nepilna darbo diena – tokios sąlygos tikrai nėra blogos“, – sakė jis.

Saulius Jurkevičius. Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.

Problemas sprendžia iš antro galo

S. Jurkevičius atkreipė dėmesį, kad visa mokytojų algų apskaičiavimo politika remiasi jų ugdomų mokinių skaičiumi. Todėl, jis pripažino, tikrai yra mokytojų, kurie priversti gyventi iš labai mažų algų.

„Jei mokytojas turi atitinkamą kvalifikaciją, dirba pakankamai valandų, tai kalbant apie atlygį, yra daugiau nei neblogai. Mokytojų problematika slypi tame, kad kai kurie jų neišdirba pakankamai valandų, todėl ir jų atlyginimai tikrai yra menki. Tačiau tai – ne jų, o valstybės struktūrinių reformų problema. Yra per daug mokyklų, per daug tų mokytojų, todėl visiems darbo ir neužtenka“, – pažiūrėti realybei į akis ragino jis.

Tačiau S. Jurkevičius sakė nesutinkantis su anksčiau regionų gimnazijų direktorių išsakytomis mintimis, kad mokytojas turėtų gauti atlyginimą nepriklausomai nuo to, kokiam kiekiui mokinių vadovauja.

„Mokytojų darbo apmokėjimo tvarka yra pakankamai ydinga ir netvarkinga. Visomis prasmėmis. Į tai niekada nebuvo rimtai pažiūrėta, bet aš nepritariu streikams ir mitingams. Pirmiausia, visa tai nieko nesprendžia ir tik gilina svarbias problemas: struktūrinė reforma, naujas darbo tvarkos peržiūrėjimas. Problemos turi būti sprendžiamos valstybinu lygmeniu ir turi būti aiškiai apsispręsta, kaip toliau bus mokoma, o tada jau galima streikuoti. Nes jei tik užkišim vieną skylę – algos bus padidintos keliais eurais, bendrai niekas nesikeis, nes tie besiskundžiantys mokytojai neišdirba pakankamo valandų kiekio“, – aiškino licėjaus direktorius.

Kiek uždirba mokytojai?

Savo ruožtu ŠMM duomenimis, ikimokyklinio ugdymo pedagogai, turintys iki 3 metų pedagoginio darbo stažą, uždirba 520 eurų per mėnesį, turintieji 15 ir daugiau metų darbo stažą bei aukščiausią kvalifikacinę kategoriją – 782 eurus per mėnesį.

Pradinių klasių mokytojų algos svyruoja nuo 557 eurų iki 1140 eurų, priklausomai nuo darbo stažo ir kvalifikacinės kategorijos.

18 kontaktinių valandų per savaitę turintis bendrojo ugdymo mokytojas, priklausomai nuo stažo ir kvalifikacijos, uždirba nuo 518 eurų iki 952 eurų. Turintis 27 kontaktines valandas – atitinkamai nuo 777 eurų iki 1350 eurų per mėnesį.

Šios sumos nurodytos iki mokesčių.

Siūlo atsisakyti žemiausiu tarifinių atlygių koeficientų

Mokytojams, kuriems nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos, minimalūs ir maksimalūs tarifinių atlygių koeficientai skiriasi nedaug – 2–6 proc. Tiems, kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos, minimalūs ir maksimalūs tarifinių atlygių koeficientai skiriasi 7-8 proc.

Lyginant vyresniųjų mokytojų, mokytojų metodininkų, mokytojų ekspertų tarifinių atlygių koeficientų vidurkius su mokytojų, ką tik pradėjusių dirbti (ir kuriems nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos), tarifinių atlygių koeficientų vidurkis skiriasi apie 10-23 proc.

„Švietimo ir mokslo ministerija siūlo atsisakyti žemiausių tarifinių atlygių koeficientų („žirklių“), taip mažiausius pedagogų atlyginimus priartinant prie vidurkio ir palaipsniui pereinant maksimalių koeficientų.

Ministerija yra parengusi projektą ,,Dėl pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos“, kurios įgyvendinimui nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. papildomai reikės 19,1 mln. Eurų, o 2017 metams – 57,3 mln. Eur, Šios lėšos reikalingos pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių koeficientams pakelti iki maksimalaus dydžio“, – DELFI sakė ŠMM viceministrė Genoveita Krasauskienė.

Genoveita Krasauskienė. Asmeninio albumo nuotr.

Gali uždirbti ir 1900 eurų iki mokesčių

ŠMM duomenimis, maksimalus mokytojo atlyginimas (tai būtų mokytojo eksperto, turinčio 36 kontaktines valandas) gali siekti ir 1900 eurų iki mokesčių.

Tačiau 18 kontaktinių valandų per savaitę turintis bendrojo ugdymo mokytojas, priklausomai nuo stažo ir kvalifikacijos, uždirba nuo 518 eurų iki 952 eurų.

Savo ruožtu Statistikos departamento duomenimis, 2015 m trečiame ketvirtyje mokytojo vidutinis mėnesinis atlyginimas buvo 823,4 Eur (bruto), 632,5 (neto).

Vasario 22 dienos savivaldybių duomenimis, pedagogai streikuoja 43 savivaldybėse, 233 švietimo įstaigose: 201-oje bendrojo ugdymo mokykloje, 30-yje ikimokyklinio ugdymo įstaigų, 2-ose neformaliojo ugdymo įstaigose.

Iš viso streikas apima 9,81 proc. švietimo įstaigų. Streiką paskelbusiose mokyklose streikuoja ne visi mokytojai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close