captcha

Jūsų klausimas priimtas

VMI: 5 sąlygos, kurioms esant reikės deklaruoti nuo 2004-ųjų gautas dovanas

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) penktadienį patikslino informaciją apie naują prievolę, pagal kurią kai kuriems gyventojams teks prisiminti net 12 metų senumo dovanas. VMI  viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė penktadienį teigė, kad tai gali liesti kelis tūkstančius gyventojų.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

VMI informavo, kad gyventojai iki birželio 30 dienos VMI turi pranešti apie grynais pinigais gautas paskolas ir dovanas, kurių iki šiol nebuvo deklaravę, o sandoriai nebuvo patvirtinti pas notarą.

Nuo 2004 metų dovanų ir/ar paskolų gavę mokesčių mokėtojai pranešimą PRC911 turi pateikti tam, kad ateityje nekiltų diskusijų su Mokesčių inspekcija dėl įsigyto ar planuojamo įsigyti brangaus turto šaltinių teisėtumo. 

VMI sukūrė ir institucijos interneto svetainėje paskelbė klausimus – atsakymus, kurie padės mokėtojui sužinoti, ar reikia teikti pranešimą. 

VMI pažymi, kad gyventojai turėtų pateikti pranešimą PRC911 apie dovanas ir paskolas, gautas po 2004 metų tik tuo atveju, jei atitinka visas 5 sąlygas: 

1. gautos iš nuolatinių Lietuvos gyventojų, užsienio fizinių asmenų arba užsienio juridinių asmenų;

2. pačiam mokesčių mokėtojui nebuvo privaloma šaltinių deklaruoti Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje, Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešime apie sudarytus sandorius arba Privačių interesų deklaracijoje;

3. paskolos ir / ar dovanos yra panaudotos (arba numatoma panaudoti) turtui, kurio įsigijimo vertė viršija 15 000 eurų (iki 2014-12-31 – 50 000 litų), įsigyti nuo  2011 m. sausio 1 d.;

4. sandoriai nėra notarinės formos;

5. paskolos ir dovanos yra gautos grynaisiais pinigais.

Jeigu asmuo, kuris privalėtų, formos neužpildys, V. Vildžiūnaitės teigimu, jam bauda nebus skiriama. 

„Tai paties žmogaus apsisprendimo klausimas. Tačiau jeigu mes vertinsime jo turto įsigijimo šaltinius, jau jis nebegalės nurodyti, kad gavo paskolas ar dovanas neaiškias. Tyrimo kontrolės metu jam gali atsirasti pasekmės“, – paaiškino VMI atstovė. 

Ji pabrėžė, kad nauja tvarka liečia ir tuos atvejus, kai gyventojai dar neturi įsigiję turto, bet ketina, pavyzdžiui, ilgai kaupė lėšas, gavo dovanų iš giminių, skolinosi, ir ėmė statyti namą: „Tai taip pat tie atvejai, apie kuriuos reikia pranešti.“

VMI viršininko pavaduotoja akcentavo, kad jeigu žmogus kas mėnesį, pavyzdžiui, iš tėvų, gauna tam tikrą sumą pinigų, kuriuos išleidžia savoms reikmėms – kelionei, arba liaudiškai kalbant – pravalgo, jam tokios dovanos deklaruoti nereikia. 

„Kalbama apie asmenis, kurie ketina ar jau yra įsigiję brangų turtą, kurį reikia pagrįsti“, – sakė ji. 

Gautas brangias dovanas žmonės privalo deklaruoti tais metais, kai jas gavo. Tie, kurie užmiršo tai padaryti, gali VMI pateikti ne pranešimą, o patikslintą pajamų deklaraciją. „Pranešimas yra tik tiems atvejams, kai pajamų  arba deklaracija negali būti tikslinama“, – pridūrė ji. 

Pernai VMI atliko 6,5 tūkst. gyventojų patikrinimus, kurių metu buvo priskaičiuota daugiau kaip 30 mln. eurų mokesčių. 

„Daugumoje atvejų buvo tokios situacijos: gyventojas įsigyja turtą, ir kai paprašome pagrįsti šaltinius, jis pradėdavo nešti paskolos raštelius, dovanų lapelius“, – teigė V. Vildžiūnaitė. Vėliau paaiškėdavo, kad paskolos yra fiktyvios ir tie asmenys, kurie teikė paskolas, net neturėjo pinigų joms suteikti. ​

Nepripažins skolos raštelių

„VMI akcentuoja, kad teisingai ir laiku pateikus informaciją apie paskolas ir dovanas, apie kurias institucija neturėjo duomenų, ateityje mokesčių mokėtojui kils mažiau rūpesčių pagrindžiant brangaus turto įsigijimo šaltinius. Nepateikęs tokios informacijos gyventojas vėliau negalės VMI įrodinėti paskolų rašteliais savo įgyto turto teisėtumo“, – sakė V. Vildžiūnaitė, pažymėdama, kad šis pranešimas yra pagalba ir mokesčių administratoriui, tiksliau pasirenkant rizikingus mokesčių mokėtojus, mažiau trukdant sąžiningus gyventojus. 

Iki šiol nemaža dalis rizikingų mokesčių mokėtojų, dėl kurių įsigyto turto šaltinių teisėtumo VMI kildavo daug klausimų, bandydavo įrodinėti, kad pinigus gavo įvairių paskolų ar dovanų forma, pateikdavo (neretai ir suklastotus, notariškai nepatvirtintus) įvairius paskolų ar dovanų raštelius.

Tokie rašteliai po birželio 30 dienos, jei gyventojas nebus pateikęs pranešimo PRC911, nebus pripažįstami, tad VMI ragina gyventojus pasitikrinti, ar neturėtų informuoti VMI apie tokius sandorius.

„VMI norėtų priminti, kad tikrindama gyventojų pajamas, institucija gali analizuoti ir kitų žmonių, iš kurių gautos paskolos ar dovanos, finansinę būklę, t.y. aiškintis, ar tie žmonės turėjo pakankamai pinigų dovanoms ir paskoloms teikti. Tad VMI labai tikisi, kad mokesčių mokėtojai pateiks teisingą informaciją apie paskolas ir dovanas, o ne fiktyvius duomenis, bandant formaliai „pasiskiepyti“ nuo galimų rūpesčių dėl įsigyto turto iš nepamokestintų pajamų“, – sako V. Vildžiūnaitė.      

Pranešime PRC911, kuris teikiamas tik vieną kartą – šiemet iki birželio 30 dienos, įsigyto turto mokėtojui nereikės nurodyti, tačiau reikės informuoti apie jo įsigijimo šaltinius, t.y. įvairias dovanas ir paskolas, gautas grynais pinigais, nepatvirtintas notariškai ir kitur nedeklaruotas.

Pranešimą lengviausia ir greičiausia pateikti per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) arba galima pristatyti į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Jį gali pateikti pats mokesčių mokėtojas ar jo įgaliotas asmuo.

I. Vėgėlė: tai asmens teisės į privatumą pažeidimas

„Kai tokie reikalavimai taikomi visiems, o ne tik mokesčių slėpimu įtariamiems asmenims, o VMI reikalauja vis daugiau itin jautrių duomenų, kurie atskleidžia asmens asmeninio gyvenimo duomenis, vienareikšmiškai, tai gali būti vertinama kaip asmens teisės į privatumą pažeidimas“, –15min teigė Lietuvos Advokatūros vadovas, advokatas Ignas Vėgėlė.

V. Vildžiūnaitė teigė, kad tai nėra kišimasis į privatų gyvenimą: „Viskas susieta su vienu tikslu – kad visi mokėtų mokesčius ir nebūtų tokių atvejų, kad iš neapmokestintų, nelegalių lėšų yra įsigyjami turtai ir jokių pasekmių dėl to nėra.“

Neteisėtų pajamų gavimą įrodė teisme

VMI pateikė pavyzdį. Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius, atlikdamas gyventojo patirtų išlaidų atitikimą jo gaunamoms pajamoms, išanalizavo visą turimą informaciją bei nustatė, kad tikrinamasis asmuo 2007–2009 metais turėjo tokias išlaidas: buvo apmokama už prekes, baldus, statybines medžiagas, buitinę techniką, už baseiną, įmokos lizingo bendrovei už automobilį BMW 730, apmokama už namo draudimą, transporto priemonės draudimą, grąžinama skola fiziniam asmeniui, mokami alimentai, išleidžiama maistui, pinigai išgryninami ir kt. Tokiu būdu mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius, suskaičiavęs gyventojo išlaidas ir pajamas, nustatė, kad jis turėjo beveik 300000 Lt kitų, nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų.

Kontrolės veiksmų metu gyventojas  trūkstamas pajamas grindė skolos rašteliais su 6 fiziniais asmenimis, pagal kuriuos gavo 405 000 Lt paskolų, bei 630 000 Lt pajamomis gautomis 1982–1989 metais pagal patentą vykdant veiklą Rusijoje.

Mokestinio patikrinimo metu pajamų gautų  pagal skolos raštelius  gavimo realumą gyventojas  įrodinėjo tik remdamasis paprastą rašytinę formą atitinkančios sutarties buvimo faktu.

Mokesčių administratorius surinko informaciją ir apie jam skolinusių asmenų finansines galimybes paskolinti atitinkamas sumas ir nustatė, kad skolintojų gautos ir įstatymų nustatyta tvarka apmokestintos pajamos buvo nepakankamos teikti paskolas rašteliuose nurodytomis sumomis. Be to, tų paskolų suteikimas nepagrįstas ekonomine logika, paskolos beprocentės, nenaudingos paskolos davėjams. Mokesčių administratorius patikrinimo metu padarė išvadą, kad paskolos rašteliai buvo surašyti formaliai, siekiant išvengti GPM prievolės. 

Gyventojas savo patirtas išlaidas bandė pagrįsti neva jo turėtomis daugiau kaip 600000 Lt santaupomis, sukauptomis 1982–1989 m. laikotarpiu dirbant Rusijoje. Tačiau savo teiginių apie galimai uždirbtas pajamas Rusijoje nepagrindė jokiais konkrečiais rašytiniais įrodymais. 

Įvertinęs visas aplinkybes, mokesčių administratorius konstatavo, kad gyventojas neturėjo pakankamai teisėtais ir apmokestintais pajamų gavimo šaltiniais pagrįstų pajamų, kurios tikrinamuoju laikotarpiu kaip paskolos buvo suteiktos susijusioms įmonėms, panaudotos asmeninėms reikmėms, įsigyjant nekilnojamąjį bei kitą turtą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, mokesčių administratorius pareiškėjo pajamas apskaičiavo taikydamas MAĮ 70 straipsnio nuostatas, t. y. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant išlaidų metodą.  

Mokesčių administratorius išvados apie mokesčio mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumą padarytos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius pajamų gavimo faktą.

Vien atskirų formalių įrodymų, ar sudarytų sutarčių apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. 

Dėl šio mokestinio patikrinimo vyko mokestinis ginčas, kuris baigėsi 2014 m. mokesčių administratoriaus naudai įsiteisėjusia LVAT nutartimi. Teismo nutartyje pažymėta, „kad vien paaiškinimų (duomenų) apie pajamas teikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, pajamų gavimo nepagrindžia.

Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnis įtvirtina turinio viršenybės prieš formą principą, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...