captcha

Jūsų klausimas priimtas

Buvęs Rusijos centrinio banko darbuotojas prabilo apie ekonominę krizę

Buvęs Rusijos centrinio banko pirmininko pavaduotojas teigia, kad Rusijos ekonominė krizė yra gilesnė, negu pripažįsta Maskva, ir kad Kremliaus optimizmas dėl ateities perspektyvų nėra pagrįstas realybe.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Sergejus Aleksašenka „Radio Free Europe Radio Liberty“ (RFE/RL) sakė, kad artimiausioje ateityje Rusijos ekonomika neaugs ir kad labiausiai tikėtinas scenarijus yra stagnacija.

Jis teigė, kad Rusijos valdžia nepripažino tikrosios šios krizės prigimties, bent jau viešai, ir kad krizė nesibaigė, kaip tvirtina Kremlius, rašo rferl.org.

„Priešingai, – sakė jis. – Rusijos ekonomika yra pasmerkta toliau smukti žemyn“.

Rusijos ekonomikai skaudžiai smogė kritusios pasaulinės naftos kainos ir tarptautinės sankcijos, kurios buvo įvestos dėl neteisėto Ukrainos Krymo pusiasalio aneksavimo prieš du metus ir Kremliaus paramos prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kerta lažybų, kad rusai atlaikys sunkmetį, kuris prasidėjo blogėjant Rusijos santykiams su Vakarais dėl jo užsienio politikos manevrų.

Tačiau dabar, S. Aleksašenkos teigimu, Rusija susiduria su virtine neigiamų tendencijų, kurios, jo paties skaičiavimu, Rusijos bendrąjį vidaus produktą (BVP) 2015 metais nusmukdė 9 proc.

Rusijos valstybinė statistikos agentūra nurodo, kad šalies BVP pernai smuko tik 3,7 proc.

S. Aleksašenka tai pavadino statistikos stebuklu, kuris neatspindi tikrųjų problemų.

„Kaip sakoma, yra melas, yra prakeiktas melas ir yra statistika, – teigė jis. – Jei perpjautume ir padalytume (oficialius statistinius duomenis – aut. past.), būtų akivaizdu, kad vienintelis augęs Rusijos BVP komponentas buvo bendrasis eksportas“.

Kalbant apie kitas BVP dalis, investicijos Rusijoje mažėjo.

Bendrasis Rusijos eksportas 2015 metais augo iš dalies dėl to, kad mažėjo importas – tokią padėtį pablogino susilpnėjęs rublis ir atsakomasis Kremliaus draudimas įvežti maisto ir kitus produktus iš Europos Sąjungos bei Jungtinių Valstijų.

S. Aleksašenka tvirtina, kad iš esmės Rusijos eksportas taip pat neaugo.

Jis teigia, kad tikrosios problemos, kylančios Rusijos ekonomikai, yra investicijų stoka, aukšta infliacija ir smunkantis rublis, kuris nuo 2014 metų pradžios JAV dolerio atžvilgiu neteko pusės savo vertės.

Reaguodama į prarastas rinkas Vakaruose, Rusijos valdžia pareiškė, kad šalies augimas ateityje daugiau priklausys nuo vidinės produkcijos, o nauji prekybos ryšiai su Azijos šalimis pakeis prarastas eksporto kryptis į Vakarus.

Per pastaruosius dvejus metus V. Putinas siekė praplėsti įtaką Azijoje, plėtodamas Rusijos rytines teritorijas ir integruodamas jas su labiau išsivysčiusiomis ekonomikomis Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Tokia geopolitinė strategija yra paremta Rusijos potencialu tapti svarbia naftos, gamtinių dujų, geležies, plieno ir kitų gamtinių išteklių tiekėja Kinijai ir kitoms Azijos šalims.

Tačiau S. Aleksašenka teigia, kad Kremliaus kalbos apie „posūkį į Aziją“, kuris paspartins Rusijos augimą, nėra pagrįstos rinkos realijomis.

„Mums nereikėtų Kinijos rinkos laikyti Europos pakaitalu, – sakė jis. – Šios gamtinės dujos tiekiamos iš įvairių vietų ir telkinių, kurie yra už 2 tūkst. kilometrų ir nesujungti dujotiekiais“.

Be to, jo teigimu, didžiąją dalį – 80 proc. – Rusijos eksporto sudaro žaliavos ir reikmenys.

Tačiau Kinijoje sulėtėjusi ekonomika sumažino pasaulinę tokių produktų paklausą.

„Taigi Rusija negali parduoti jų daugiau – pažymėjo jis. – Žinoma, Maskva norėtų labiau remtis ginkluotės eksportu. Tačiau ji sudaro tik maždaug 5 proc. viso Rusijos eksporto“.

Rusija taip pat bandė į kaimynines šalis eksportuoti automobilius, tęsė S. Aleksašenka. Tačiau jiems tenka mažiau negu 2 proc. viso eksporto.

Taigi išorinė paklausa negali tapti reikšminga Rusijos ekonomikos varomąja jėga, sakė jis.

Ja negalės būti ir vidinė produkcija, pridūrė jis.

Žemės ūkis yra vienintelis Rusijos ekonomikos sektorius, kuris nuosekliai augo: nuo 2003 metų jis plėtėsi vidutiniškai po 3 proc. kasmet. Tačiau žemės ūkis sudaro tik šiek tiek daugiau negu 3 proc. Rusijos BVP.

S. Aleksašenka skaičiuoja, kad Rusijos žemės ūkio sektoriui reikėtų augti po 10 proc. kasmet, kad jis taptų reikšmingu bendro Rusijos ekonomikos augimo veiksniu.

Tačiau tai yra neįgyvendinama, pridūrė jis.

S. Aleksašenka teigia, kad nepaisant tebesitęsiančio tarptautinių sankcijų poveikio, jos nebeturi lemiamo vaidmens Rusijos ekonomikos kryptims ir daro mažai įtakos Kremliaus politiniams sprendimams.

„Finansinės sankcijos neleidžia Rusijos bankams ir įmonėms skolintis pinigų užsienio rinkose, – sakė jis. – Tai atliko svarbų vaidmenį 2014 metų pabaigoje ir 2015 metų pradžioje, kai Rusija turėjo padengti savo užsienio skolas, sudariusias 10 proc. jos BVP“.

Tačiau, jo teigimu, per paskutinius tris 2015 metų ketvirčius ši našta smarkiai sumažėjo iki mažiau kaip 3 proc. BVP ir 2016 metais toliau mažės.

„Tai vis dar milžiniška našta, bet ji negali sunaikinti Rusijos ekonomikos“, – pažymėjo jis.

S. Aleksašenka Rusijos centrinio banko pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas ėjo nuo 1995 iki 1998 metų ir prie prezidento Boriso Jelcino buvo finansų viceministras.

Jis tvirtina, kad 2014 metais dėl Kremliaus ekonominės vadovybės kritikos buvo priverstas palikti įtakingo informacinio biuletenio, kurį leidžia Maskvos aukštesnioji ekonomikos mokykla, redaktoriaus postą.

Dabar jis dirba vyresniuoju pasaulinės ekonomikos ir plėtros bendradarbiu Brookingso institucijoje Vašingtone.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...