captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Katkus: Lietuvos įnašas į euro zoną prilygs naujam suskystintų dujų terminalui

Įstojus į euro zoną, Lietuvai į Europos stabilizacijos fondą reiktų iškart įnešti 800 mln. Tai prilygsta naujam suskystintųjų dujų terminalui. Maža to, įsipareigotume vėliau įnešti dar 5 mlrd. Ar šiuo metu Lietuva tai gali? Tokį klausimą ekonomistas Valdemaras Katkus antradienį iškėlė LRT radijo laidoje „LRT aktualijų studija“. 
 
Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.
Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.

Įstojus į euro zoną, Lietuvai į Europos stabilizacijos fondą reiktų iškart įnešti 800 mln. Tai prilygsta naujam suskystintųjų dujų terminalui. Maža to, įsipareigotume vėliau įnešti dar 5 mlrd. Ar šiuo metu Lietuva tai gali? Tokį klausimą ekonomistas Valdemaras Katkus antradienį iškėlė LRT radijo laidoje „LRT aktualijų studija“. 

Anot ekonomisto, šiuo metu euro zona visiškai kitokia nei buvo 2007 m., ir ji yra labai brangi. Europos stabilizacijos fondas esąs labai panašus į Lietuvos indėlių draudimo fondą. Lietuvai įstojus į euro zoną, į šį fondą reiktų iškart įnešti 800 mln. akcinį kapitalą, o vėliau – dar 5 mlrd.

Pasak V. Katkaus, reiktų pabrėžti ne tik euro privalumus, bet ir trūkumus – sąnaudas, kurios guls ant žmonių pečių. „Kalbame, kad bus naudos, nes sumažės mokesčiai dėl įvairių valiutų mainytojų. Valiutų mainytojų (nesvarbu, ar tai turistai, ar bankai, ar eksportuojančios įmonės) yra mažiau nei likusių gyventojų. O visos sąnaudos bus primestos likusiems gyventojams“, – teigia V. Katkus.

Jis taip pat akcentuoja, jog kainos, įvedus eurą, tikrai būtų suapvalintos, todėl būtų didesnės 0,3 proc., ir padidėtų infliacija. Tai esą reikštų, kad Lietuva prarastų 0,3 proc. perkamosios galios. „Taigi jei prie viso atlyginimų fondo pridėsime pensijas, iš gyventojų bus atimta apie 130 mln. perkamosios galios“, – sako V. Katkus.

Jo teigimu, įstojimas į euro zoną sumažins galvos skausmą bankininkams didelės devalvacijos atveju (t.y. 15 proc. devalvacija, kokios, pasak V. Katkaus, Lietuvoje dar nebuvo). Tačiau ekonomistas įsitikinęs, kad krizė, kuri yra dabar, įvedus naują valiutą, niekur nedings.

„Lietuvos valdžios institucijose tiesiog meldžiamasi infliacijai, o šita krizė vyksta žemos infliacijos aplinkoje. Galima žiūrėti į infliacijos rodiklius ir akis pražiūrėti, nes jokios krizės ten niekados neįžvelgsi. Krizės prigimtis visai kita“, – sako V. Katkus. Jo manymu, įstojimas į euro zoną šios krizės nesumažins, priešingai, gali tik pagilinti, nes nedarbas bus tik didesnis.

Ekonomisto teigimu, įstoję į euro zoną mes pašaliname tik valiutų kursų riziką. Tai svarbu bankams, kurie išdavę daug paskolų eurais. Bet dauguma žmonių paskolų visai neturi arba paskolas yra pasiėmę litais. „Aš tai vadinu euro paskolų spąstais, kurie paspęsti Lietuvai“, – teigia E. Katkus.

Ekonomistas įžvelgia ir daugiau stojimo į euro zoną minusų. „Į Suomiją pradėjo plaukti investicijos? Ne. Statistiškai šiuo metu neįmanoma įrodyti, kad įsivedus eurą padidės investicijos. Šiuo metu ES nė viena šalis nesilaiko Mastrichto kriterijų, todėl donorai yra laukiami. O mes būsime donorai“, – tvirtina ekspertas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close