captcha

Jūsų klausimas priimtas

Neigiamos palūkanų normos paskolų turėtojus džiugina, ekspertus – neramina

Neigiama tarpbankinė palūkanų norma lengvina gyvenimą paskolų turėtojams. Lietuvos bankas suskaičiavo, kad dėl neigiamo EURIBOR gyventojai ir įmonės pernai sutaupė daugiau nei 15 mln. eurų. Tačiau ekspertai džiūgauti nelinkę. Jie perspėja, kad neigiamas palūkanos – tai šlubuojančios ekonomikos padariniai, kurie vėl gali sukelti finansinę krizę.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Populiariausias, 6 mėnesių EURIBOR, su kuriuo susietos daugelio būsto paskolos, neigiamu tapo lapkritį, bet ir toliau pamažu krinta, fiksuodamas naujus rekordus. Trečiadienį EURIBOR siekė 0,11. Kam perskaičiavo palūkanas, tiek sumažėjo banko marža.

„[Neigiama tarpbankinė palūkanų norma – LRT] veikia didžiąją dalį paskolas paėmusių įmonių ir gyventojų. 160 tūkst. gyventojų yra paėmę paskolas, susietas su kintančiomis palūkanomis, tai yra arba 3, arba 6 mėn. EURIBOR. Vadinasi, poveikį turėtų pajusti maždaug 160 tūkst. gyventojų, žinoma, jei sutartyje nėra numatyta kitų sąlygų“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Su kintamomis palūkanomis paskolos susietos ir daugiau nei 40-čiai tūkst. įmonių. Lietuvos bankas suskaičiavo, kad verslas per metus sutaupė apie 8 mln. eurų, dar 7,5 mln. – gyventojai. 

„Bankas – sudėtinga ir labai nepalanki aplinka. Kuo labiau tokia situacija tęsis, tuo bankų galimybės išlaikyti grąžą ir pritraukti investuotojus, kurie ypač reikalingi šiam sektoriui, mažėja. Bankai turės surasti būdų, kaip išlaikyti grąžą“, – situaciją įvertino Bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Anot Mariaus Dubnikovo, Verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininko, EURIBOR per paskutinius 15 metų vidutiniškai svyruodavo apie 2,5 proc.

„Tai jei dabar turime 0 arba žemiau nulio, tai mes nuo tokios paskolos sutaupome kažkur apie 1200 eurų per metus. Kiekvienas gyventojas, turintis 50 tūkst. eurų paskolą, sutaupo 100 eurų per mėnesį. Visgi, žvelgiat iš kitos pusės, mažos palūkanos žymi sunkų laikotarpį ekonomikoje“ , – sakė Verslo konfederacijos atstovas M. Dubnikovas.

Marius Jansonas, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas teigia, kad mažos palūkanų normos perspėja apie galimą antrąją krizę: „Visi jau kalba apie antrą krizę, galiu prie to prisidėti – taip negali būti, kad palūkanos yra minusinės. Nesvarbu – jos minusinės ar ne – jei neturi darbo, tai jokio skirtumo, mokėti vis tiek reikės.“

Analitikai prognozuoja, kad Europos centrinis bankas palūkanų normą ims kelti ne anksčiau kaip kitų metų antroje pusėje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close