captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilnių skurdinantiems gyventojams R. Šimašius jau rengia planą

Kasmet į sostinę suplūsta dešimtys tūkstančių studentų. Vien 2015 metais, LAMA BPO duomenimis, studijuoti Vilniuje pradėjo daugiau nei 26 tūkst. žmonių. Didžioji dalis jų – kitų miestų gyventojai – vos prasidėjus studijoms iš visų Lietuvos kampų persikelia gyventi į sostinę, tačiau toli gražu ne visi skuba keisti savo gyvenamosios vietos deklaraciją. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, besimokantys ar studijuojantys asmenys to daryti ir neprivalo.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Tačiau vieša paslaptis, kad net ir baigęs studijas bei pradėjęs dirbti, dažnas Vilniaus atvykėlis toliau vaikštinėja sostinės gatvėmis, savo automobiliu zuja Vilniaus keliais ar naudojasi viešuoju transportu, bet gyvenamąją vietą toliau deklaruoja gimtajame mieste, o tai reiškia, kad ir jų sumokamas gyventojų pajamų mokestis (GPM) arba jo dalis keliauja kitoms Lietuvos savivaldybėms. Gyvenamosios vietos nedeklaruojantys gyventojai ir tai, kad Vilniui skiriama tik 46 proc. GPM dalis, skandina miestą skolose.

Vis dėlto savo gyvenamosios vietos nedeklaravę gyventojai nesijaučia apvaginėjantys miestą blogiečiai ir tikina, kad deklaruoti savo gyvenamosios vietos negali vien todėl, kad nuomojasi būstą, ir prieš tokį žingsnį teisėti nekilnojamo turto savininkai gulasi kryžiumi.

Be to, pripažįsta atvykusieji, apie poreikį deklaruoti gyvenamąją vietą prisimena tik atėjus rinkimams, mat daugiau su jokiais keblumais nesusiduria, o ir nemato reikalo stengtis, jog jų sumokami mokesčiai keliautų į tą miestą, kuriame jie iš tiesų gyvena.

K. Vanago (BFL) nuotr.

Bijo, kad negalės iškrapštyti iš buto

Devynerius metus Vilniuje gyvenanti Eglė teigia, kad dar ir šiandien nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos sostinėje. Į didmiestį mergina iš mažo Lietuvos miestelio atvyko studijuoti ir teigia, kad kol studijavo universitete, norintiems balsuoti Vilniaus miesto savivaldos rinkimuose, buvo pasiūlyta deklaruoti savo gyvenamąją vietą.

„Nežinau, kur ją tada deklaravo, gal prie bendrabučio, gal prie universiteto. Bet po to, kai baigiau studijas, pradėjau dirbti ir išsikrausčiau į nuomojamą būstą, nebedeklaravau. Aš mielai norėčiau, bet tiesiog neturiu tokios galimybės, nes neturiu kur deklaruoti – gyvenu nuomojamame bute“, – pasakoja Eglė.

Pasakius, kad net ir gyvenant nuomojamame bute galima deklaruoti gyvenamąją vietą, mergina suskuba patikinti, kad patys buto savininkai to daryti neleidžia: „Kažkada esu klausus, bet šeimininkė nesutiko. Jie patys nenori, nes galvoja, kad tada tavęs iš būsto jau nebus galima iškrapštyti.

Be to, ir nejaučiu poreikio čia deklaruoti savo gyvenamosios vietos, išskyrus norą balsuoti. O kam daugiau? Niekur jos nereikia. Ir apskritai galėtų būti lengvesnė deklaravimo sistema, nes kodėl aš pati turiu domėtis, kad savivaldybė gautų mano sumokamus mokesčius. Man jokio skirtumo, kur jie nukeliaus. Aš sutinku juos mokėti tam miestui, kuriame gyvenu, bet nesuprantu, kodėl pati turėčiau tai daryti“, – stebėjosi mergina.

Bijo, kad savininkas „pašėls“

Į panašią situaciją teigė pakliuvusi ir trečius metus Vilniuje gyvenanti Emilija. Ji taip pat sakė, kad norėtų deklaruoti gyvenamąją vietą vien todėl, kad galėtų balsuoti Vilniaus savivaldos rinkimuose, tačiau kol kas, kol neturi pastovios gyvenamos vietos, to daryti ji teigia neketinanti.

„Gyvenamosios vietos deklaracija liko gimtojoje Klaipėdoje. Nepakeičiau jos dėl to, kad laikau save neturinčia pastovios gyvenamos vietos, kadangi butus nuomoju. Per tris metus gyvenamą vietą pakeičiau tris kartus. Apskritai, kiek žinau, butų savininkai nenori, kad nuomininkas priregistruotų gyvenamą vietą nuomojamame bute. Man butą nuomojantis savininkas pasakojo, jog prieš tai buvusiai nuomininkei deklaruoti gyvenamosios vietos nuomojamame bute neleido.

Realiai skirtumas buvo, kai vyko savivaldybių rinkimai. Gyvenant Vilniuje labiau norėjosi rinkti savivaldybę čia, o ne Klaipėdoje. Daugiau su jokiomis problemomis susidūrusi nesu. Apskritai deklaruoti vietą svarbu jaunoms šeimoms. Žinau, kad mano draugai susiduria su tokia problema, nes deklaravę gyvenamosios vietos negali vaikų vesti į darželį. Viena draugų pora neturėjo kito pasirinkimo, taigi šiuo metu vaikutį veda į privatų darželį“, – pasakojo mergina.

Kad butų savininkai nenori nuomininkams leisti deklaruoti gyvenamosios vietos – sena problema, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė tikėjosi, kad nauja gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka, įsigaliojusi šių metų pradžioje, šią problemą išspręs.

Pagal naują tvarką besinuomojantys būstą gyventojai nebeprivalo gauti būsto savininko leidimo – norint deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute pakanka seniūnijai ar savivaldybei pateikti būsto nuomos ar panaudos sutartį.

„Asmuo gali su sutartimi kreiptis tiesiai į deklaravimo įstaigą ir deklaruoti gyvenamąją vietą tuo laikotarpiu, kol galioja sutartis. Pavyzdžiui, sutartis galioja iki spalio mėnesio, savininkas leido gyventi tam asmeniui tam tikru adresu, tai reiškia įrašai gyventojų registro duomenų bazėje galios tiek, kiek galioja nuomos sutartis“, – naująją tvarką aiškina Vilniaus savivaldybės Interesantų skyriaus vedėjas Vitalijus Mosinas.

Dėl naujosios tvarkos, anot savivaldybės atstovo, turėtų išnykti ir būsto savininkų baimė leisti registruotis nuomininkams, mat jie gali nustatyti datą, iki kurios jie leidžia gyventi bei deklaruoti gyvenamąją vietą name ar bute nuomininkams ar įnamiams. Vėliau laikinų gyventojų gyvenamosios vietos duomenys Gyventojų registre panaikinami automatiškai. Vis dėlto Emilija netiki, kad toks terminuotas gyvenamosios vietos deklaravimas išspręs problemą.

„Mano buto savininkas pašėltų“, – sako ji.

Gyvena kaip bendrabutyje ir nenorom apvagia miestą

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Vilniuje gyvena 543 207 žmonių, tačiau savivaldybė, remdamasi dažniau atnaujinamais gydymo įstaigų duomenimis, pateikia kiek kitokį gyventojų skaičių – 650 tūkst.

Anot sostinės mero Remigijaus Šimašiaus, realybėje šis skaičius gali būti ir dar didesnis, mat dalis gyventojų darbo dienomis gyvena Vilniuje, o savaitgaliais grįžta į gimtinę. „Mūsų žiniomis – dirba, studijuoja ir svečiuojasi dar daugiau – apie 820 tūkstančių gyventojų, arba kas trečias lietuvis“, – teigia R. Šimašius.

Tuo tarpu savo gyvenamąją vietą Vilniuje sausio 1 d. deklaravę buvo tik 549 172 gyventojai. Dar 22 970 gyventojų įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.

Remiantis mero pateiktais skaičiais, daugiau nei 200 tūkst. žmonių net didžiąją dalį savo laiko praleisdami Vilniuje, savęs oficialiais miesto gyventojais nelaiko ir jų sumokama gyventojų pajamų mokesčio dalis miestui netenka.

Jeigu skaičiuotume, kad visi šie „nelegalai“ gauna vidutinį darbo užmokestį, kuris neatskaičius mokesčių 2015 metais siekė 712 eurų, tai reikštų, kad vienas gyventojas kas mėnesį sumoka daugiau nei 95 eurus GPM.

Remiantis tokiu skaičiavimu, per metus šie gyventojai sumoka daugiau nei 283 mln. eurų GPM, o sostinė dėl nejučia ją apvaginėjančių gyventojų apytiksliai netenka daugiau nei 130 mln. eurų (46 proc. GPM dalis – DELFI).

Tiesa, šie skaičiavimai tėra preliminarūs, kadangi neaišku, kiek iš gyvenamosios vietos sostinėje nedeklaravusių gyventojų yra pensininkai, studentai, bedarbiai ar dirbantys pagal individualios veiklos pažymėjimu ar su verslo liudijimu.

Kad problema iš tiesų aktuali, patvirtina ir R. Šimašius. Anot jo, jau rengiamas planas, kaip paraginti atvykėlius deklaruoti savo gyvenamąją vietą sostinėje. „Be abejo, kad gyvenamosios vietos deklaravimo klausimas čia yra vienas iš aktualiausių, todėl visomis priemonėmis – politinėmis, rinkodarinėmis – skatiname Lietuvos gyventojus registruotis Vilniuje. Dauguma lėšų, gaunamų iš GPM ir kitų mokesčių, šiemet tai bus 261,5 mln. eurų, skiriama kasdienėms miesto reikmėms, t.y. švietimui, miesto infrastruktūros gerinimui, tvarkymui, aplinkos apsaugai, sveikatos apsaugai, kultūros ir sporto plėtrai. Didžiausia dalis – beveik pusė – tradiciškai skiriama švietimui ir ugdymui“, – aiškina R. Šimašius.

Neleis registruotis į darželius ar gauti pašalpų

Nors dažniausiai sostinėje nesiregistruoja ir GPM čia nesumoka tie gyventojai, kurie pasiliko dirbti po studijų, naujoji gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka koją pakišti gali tiems, kurie deklaravo gyvenamąją vietą prie savivaldybės, nenurodydami konkrečios gyvenamosios vietos.

Iki šiol taip registruotis galėjo visi gyventojai, tačiau pagal naująją tvarką į šią apskaitą gali būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotuose psichikos sveikatos įstaigose.

Visi kiti privalo iš naujo deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir nurodyti tikslų adresą. To nepadariusiems iki liepos 1 d. gresia rimti nemalonumai, mat jie bus išbraukti iš gyventojų apskaitos ir negalės vesti savo vaikų į valstybinius darželius, registruoti automobilio savo vardu, praras teisę gauti pašalpas ir kt.

Tikimasi, kad nauja tvarka ne tik paskatins daugiau žmonių deklaruoti savo gyvenamąją vietą, bet ir užkirs kelią piktnaudžiavimui įvairioms lengvatoms, esą Lietuvoje tapo itin populiaru nedeklaruoti savo tikslios gyvenamosios vietos, kad tame pačiame būste gyvenantis senolis būtų laikomas vienišu, o jam būtų kompensuojamas šildymas.

Vidaus reikalų ministerijos Vietos savivaldos politikos skyriaus vedėja Dalia Masaitienė LRT radijo laidoje yra sakiusi, kad tai tik vienas iš piktnaudžiavimo socialinėmis išmokomis pavyzdys. Tačiau ekonomistai įsitikinę, kad ne tai gilina Vilniaus miesto finansinę duobę ir prie jos kasimo tikrai neprisideda atvykėliai, pasilikę čia gyventi, tačiau oficialiai gyvenantys kituose miestuose. Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidento Vytauto Žukausko, Vilnių žlugdo miesto donoro vaidmuo.

A. Ufarto (BFL) nuotr.

Surinks 43 mln. eurų daugiau

Konstitucinis Teismas (KT), išnagrinėjęs 30 Seimo narių skundą, praėjusių metų birželį nutarė, jog Vilniui tenkančios GPM dalies ribojimas prieštarauja Konstitucijai. Nutarime taip pat pažymėta, kad, pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas privalo nustatyti aiškią savivaldybėms skiriamų lėšų apskaičiavimo tvarką. Savivaldybių finansavimas turi būti didinamas arba mažinamas ne tik tais atvejais, kai keičiasi savivaldybių funkcijų apimtis, bet ir tada, kai lėšų poreikis kinta dėl kitų objektyvių veiksnių – demografinių, socialinių ar ekonominių.

Šis KT nutarimas Vilniui, kuris iki tol gaudavo tik 48 proc. surenkamo GPM, o likusius atiduodavo kitoms savivaldybėms, buvo savotiška pergalė, kadangi tikimasi, jog tai padės sumažinti Vilniaus skolą, kuri sausio 1 dieną siekė 395,3 mln. eurų.

Nors pagal 2016 m. biudžetą Vilniui skiriama GPM dalis dar šiek tiek sumažėjo, iki 45,95 proc., tačiau miestas gavo galimybę dalį lėšų atgauti iš bendro kitoms savivaldybėms skiriamo GPM katilo. LLRI skaičiavimais, ši naujovė sostinei reiškia papildomus 21 mln. eurų.

„Ankščiau Vilnius 48 proc. pasilikdavo, 52 proc. atiduodavo, o dabar jis 46 proc. pasilieka, 54 proc. atiduoda, bet iš to atidavimo dalį gauna atgal. Tai jeigu mes įvertintume tą grįžimą atgal iš bendro katilo, tai būtų ne 46 proc., o 51 proc.“,– sako V. Žukauskas.

Be to, anot jo, miesto biudžetas didėjo ne tik dėl naujos GPM perskirstymo metodikos, bet ir dėl augančių miesto gyventojų darbo užmokesčio: „Jeigu auga darbo užmokestis, vadinasi, GPM yra sumokama daugiau. Jeigu mes žiūrėtume šių dviejų efektų įtaką, tai dėl grįžtančių išlaidų struktūroms išlyginti skirtų lėšų biudžetas padidėja 21 mln. eurų, o dėl to, kad gyventojai uždirba daugiau ir yra daugiau dirbančiųjų, padidėja 22 mln. eurų. Tai bendras efektas yra – 43 mln. eurų plius“.

Vis dėlto, pašnekovo įsitikinimu, net gauti papildomi milijonai miesto padėties beveik nekeičia, nes ir toliau beveik pusė GPM pajamų dalies yra perskirstoma kitoms savivaldybėms. „Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Vilnius yra sunkioje finansinėje padėtyje. Jeigu pusė GPM, kuris čia surenkamas, perskirstoma kitoms savivaldybėms, mano galva, tai nėra normali situacija. Nes jeigu skaičiuojame vienam gyventojui tenkančią GPM dalį, tai čia lieka daug mažiau nei kitose savivaldybėse“, – sako V. Žukauskas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...