captcha

Jūsų klausimas priimtas

Finansų rinkų institutas: finansinių sandorių mokestis nurėš būsimų pensininkų pensijas

Lietuvos finansų rinkų instituto (LFRI) analitikai teigia, kad siūlomas finansinių sandorių mokestis mažins Lietuvos finansų konkurencingumą, o mokestį esą mokės ne tie, kuriuos norima apmokestinti – dėl to išaugs mokesčių našta būsimiems pensininkams, mokesčių mokėtojams.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lietuvos finansų rinkų instituto (LFRI) analitikai teigia, kad siūlomas finansinių sandorių mokestis mažins Lietuvos finansų konkurencingumą, o mokestį esą mokės ne tie, kuriuos norima apmokestinti – dėl to išaugs mokesčių našta būsimiems pensininkams, mokesčių mokėtojams.

Finansinių sandorių mokestis – tai mokestis, mokamas asmens ar įmonės, kaskart perkant ir parduodant akcijas, obligacijas, ateities sandorius, išvestinius vertybinius popierius ar kitus finansinius instrumentus, nesvarbu, pelningi ar nuostolingi buvo sandoriai.

„Mokestis sumanytas kaip bausmė už 2008 metų pasaulio finansų krizę, darant prielaidą, kad už tai turi mokėti visa finansų rinka ir tokiu būdu mėginant kompensuoti valstybių išlaidas finansų sistemos gelbėjimui. Mechanizmas galėtų veikti tik tuomet, jei mokestis taptų globalus, tačiau ir tuomet nukentėtų mažiau išplėtotos rinkos. Dabar mums siūloma situacija, kai Lietuva, kurios finansų rinka nebuvo gelbėjama ir niekaip neprisidėjo prie globalios krizės, finansinių sandorių mokestį turėtų įsivesti, o JAV, kurios sistemoje krizė prasidėjo – ne“, – sakė LRFI direktorė Gerda Žigienė.

LRFI teigimu, būsimieji pensininkai (dabar – trisdešimtmečiai), turintys 5 proc. pelningumo pensijų fondą, ateityje gaus 5 proc. mažesnę pensiją būtent dėl finansinių sandorių mokesčio.

Didesnė našta esą bus ir mokesčių mokėtojams – valstybės skolinimasis bus brangesnis, nes kiekvienas vertybinių popierių pirkimas ir pardavimas bus apmokestinamas 0,1 proc.

LFRI pateikia pavyzdį – Švedija bandė finansinių sandorių mokestį įsivesti 1984 metais. Tačiau 1991 metais buvo panaikintas, nes ateities sandorių prekybos apimtis smuko 98 proc., opcionų prekyba nukrito iki nulio, obligacijų prekyba smuko 80 proc., bendrai apie 50 proc. Švedijos biržos prekybos buvo perkelta į Londono biržą.

LFRI atstovų teigimu, finansinių sandorių mokestis skaudžiai kirstų ir eksportuojančioms įmonėms, kurios dabar tituluojamos pagrindiniu Lietuvos ūkio augimo varikliu.

„Labai daug kalbama, kad eksportą reikia skatinti. Šis mokestis paliestų eksportuojančias įmones, nes jos turi įvairias valiutas, kurias draudžiasi, naudodami išvestinius instrumentus. Tai jos irgi susimokėtų“, – sakė Andrius Načajus, „DNB Markets“ vadovas Baltijos šalims.

Institutas prognozuoja, kad, įsivedus mokestį, finansinio tarpininkavimo paslaugos dėl rinkų mobilumo iš Lietuvos gali būti perkeltos į Šiaurės šalis ir tai būtų gniuždantis smūgis ir šiaip sekliai kapitalo rinkai. Esą neliktų investicijų per kapitalo rinką, neliktų finansavimo alternatyvos bankų paskoloms.

Skaudus smūgis esą būtų suduotas ir valstybei – vien skolos aptarnavimo išlaidos augtų dešimtimis milijonų litų.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close