captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nuo kovo galima bankrutuoti Lietuvoje

Nuo kovo Lietuvoje įsigalios Fizinių asmenų bankroto įstatymas, leidžiantis atsikratyti ilgalaikių skolų, kurių suma didesnė nei 25 tūkst. litų. Skaičiuojama, kad bankrutuoti Lietuvoje galėtų apie 13 tūkst. žmonių.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Nuo kovo Lietuvoje įsigalios Fizinių asmenų bankroto įstatymas, leidžiantis atsikratyti ilgalaikių skolų, kurių suma didesnė nei 25 tūkst. litų. Skaičiuojama, kad bankrutuoti Lietuvoje galėtų apie 13 tūkst. žmonių.

„Nuo šiol Lietuvoje bankrutuoti galės ir fiziniai asmenys. Nors įstatymas įsigalioja kovo 1 d. iš karto teikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniai asmenys negalės, nes įstatyme yra numatyta, jog fizinis asmuo ketindamas pateikti pareiškimą bankroto bylai iškelti privalo ne vėliau kaip prieš mėnesį raštu informuoti visus savo kreditorius. Tai reikštų, jog fizinis asmuo anksčiausiai gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos tik nuo balandžio 1 d.“, – sako „Avocad” advokatas ir partneris Egidijus Langys.

Jis primena, jog svarbu pažymėti tai, kad skirtingai nei įmonių bankroto atveju, bankroto byla fiziniam asmeniui gali būti keliama tik paties skolininko iniciatyva, o kreditoriai dėl to į teismą kreiptis negali.

Skolininkų yra tūkstančiai

Kreditų biuro „Creditinfo” duomenimis, bandyti bankrutuoti Lietuvoje galėtų daugiau nei 12,7 tūkst. žmonių. Vidutinė žmonių skola siekia 199 tūkst. litų.

Vyrams tenka beveik 69 proc. pradelstų skolų, kurios siekia 25 tūkst. litų ir daugiau, o moterims – 31 proc. Iš viso įsiskolinimus yra pradelsę padengti daugiau nei 8,7 tūkst. vyrų ir 3,9 tūkst. moterų.

Įdomu tai, kad iš visų gyventojų, kurie galėtų pasinaudoti asmens bankrotu, 3557 yra esami arba buvę įmonių akcininkai, valdybos nariai arba direktoriai.

Galima bankrutuoti ir Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje

Teisininkai svarsto, jog Lietuvoje įsigaliojantis įstatymas bus naudingas, tačiau kol kas nesiima patarti, kada verta bankrutuoti svetur.

„Kitose valstybėse taip pat galima bankrutuoti. Lietuviai jau yra pamėgę Latviją, Jungtinę Karalystę. Tol, kol neturėjo galimybės bankrutuoti Lietuvoje, gyventojai rinkosi kitas valstybes, nes tai buvo vienintelės alternatyvos, greičiausias ir pigiausias variantas. Atsiradus galimybei fiziniam asmeniui bankrutuoti Lietuvoje, manau, jie rinksis šią galimybę“, – dėsto E. Langys.

Jis primena, kad vienas privalumų bankrutuojant, pavyzdžiui, Latvijoje yra ne ilgesnis nei 3,5 metų trunkantis atsiskaitymo su kreditoriais planas, kuris Lietuvoje sieks 5 metus. Tokiam laikotarpiui yra sudaromas planas, kurio bankrutuojantis asmuo turi laikytis, kad galiausiai galėtų būti atleistas nuo nepakeliamų skolų.

„Tai yra greitesnis procesas. Tačiau ar jis pigesnis? Norint bankrutuoti Latvijoje, reikia ne mažiau kaip 6 mėnesius mokėti mokesčius Latvijoje. Fizinis asmuo turi turėti ne mažiau kaip 5 tūkst. LVL (24,7 tūkst. Lt) skolą, kurios mokėjimo terminai jau praleisti, arba fizinis asmuo negalės sumokėti skolų per metus, jeigu bendra skolų suma viršija 10 tūkst. LVL (49,32 tūkst. Lt). Dėl to sunku atsakyti, ar bankroto procesas Latvijoje ar kitoje užsienio valstybėje bus pigesnis ar brangesnis nei Lietuvoje“, - mano advokatas.

„Dažniausiai yra kritikuojamas ilgas bankroto terminas – iki 5 metų, – antrina kreditų biuro „Creditinfo“ teisininkas Anatolijus Kisielis. – Tačiau tai yra tik maksimalus terminas ir kreditoriai su skolininku gali susitarti dėl trumpesnio termino, dėl galimybės vykdyti komercinę veiklą ir taip toliau. Tačiau jeigu dėl sunkios emocinės bankroto situacijos konstruktyvaus susitarimo nesieks nei skolininkai, nei kreditoriai – procesas bus sudėtingas abiems pusėms.

Skolininkui bus sudėtinga greitai atkurti savo mokumą, o kreditoriams – apginti savo interesus, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į tai, kad vyksta bankroto procesas ir nuostoliai iš esmės neišvengiami.“

Bankrutuoti gali ne visi

Teisės specialistai primena, kad bankrutuoti gali ne visi skolininkai. Pavyzdžiui, bankrutuoti negali žmonės, nemokiais tapę dėl priklausomybių: alkoholizmo, azartinių lošimų, piktnaudžiavimo narkotikais.

Taip pat tie, kurie sukčiavo, ėmėsi sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, bandė legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigų ar turtą, apgaulingai arba aplaidžiai tvarkė apskaitą ir dėl to tapo nemokiais.

„Formaliai fizinių asmenų bankroto įstatymas nustato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra skolininko nesąžiningumo faktai – skolininkas iš tiesų negali vykdyti įsipareigojimų, o ne dirbtinai uždelsė mokėti 25 tūkst. Lt, - sako A. Kisielis. –Tačiau iš tiesų daug priklauso nuo pačių kreditorių ir bankroto administratoriaus aktyvumo ir atidumo nustatant, ar skolininkas sąžiningas, ar ne: kreditoriai ir bankroto administratorius turi ir privalo tirti skolininko būklę, skolininko veiklą, bankroto priežastis ir kitą informaciją.“

Kiek bankrutuojančiam asmeniui gali kainuoti bankroto byla, teisininkai nesiryžta prognozuoti, bet vardija, nuo ko tokios bylos kaina gali priklausyti.

„Daug reikšmės turės turimų kreditorių skaičius, parengtas planas ir jo vykdymas laiku, parengto plano vykdymo trukmė. Dėl to net apytiksliai yra sunku pasakyti, kiek fiziniam asmeniui gali kainuoti bankroto procedūra“, – dėsto E. Langys.

Jis primena, jog atsiskaitymo su kreditoriais planui parengti yra skiriami 4 mėnesiai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, o plane turi būti aptariamos priežastys, dėl kurių fizinis asmuo negali įvykdyti kreditorių reikalavimų, skolininko pajamos, turtas bei įmokos kreditoriams.

Dokumentai, kurių reikia prieš imantis bankroto bylos

Kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikia pateikti šūsnį dokumentų: tai ne tik pranešimų kreditoriams apie planuojamą bankrotą kopijos, bet ir dokumentai apie planuojamas pajamas, turimą ir įkeistą turtą.

Taip pat reikia sudaryti kreditorių reikalavimų sąrašą ir jų įvykdymo terminus, skolininkas turi nurodyti savo skolininkus, jei tokių yra.

Teismui reikia pateikti informaciją apie fiziniam asmeniui teismuose iškeltas civilines bylas ir apie išieškojimus ne ginčo tvarka.

Galiausiai skolininkas turi nurodyti, ar jis išlaiko vaikus ar kitus asmenis.

www.DELFI.lt
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...