captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Šliupas: Lietuvos prisijungimą prie optinio kabelio projekto stabdo suomių blaškymasis

Lietuvos vyriausybė dar pernai pritarė šalies prisijungimui prie Suomijos ir Vokietijos optinio kabelio projekto, leisiančio šalyje padidinti interneto greitį ir paskatinti duomenų centrų kūrimąsi, tačiau iki šiol nėra nuspręsta, kaip teisiškai turėtų būti įtvirtintas Lietuvos dalyvavimas. Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas teigia, kad tai lemia Suomijos blaškymasis ir vangumas priimant sprendimus.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Esmė tame, kad suomiai blaškosi ir niekaip negalime surasti bendro vardiklio dėl tos bendros veiklos ir atšakos į Lietuvą. (...) Iš Suomijos pusės kol kas yra blaškymasis, nes visi mūsų pasiūlymai ir diskusijos kol kas yra bevaisiai. Mes ateiname ir bandome surasti visas alternatyvas, siūlome įvairius variantus, nes tai turėtų būti kažkoks teisiškai teisingas juridinis darinys, bet to klausimo suomiai vis patys pas save neatsako“, – BNS sakė A. Šliupas.

Jo teigimu, prisijungti prie optinio kabelio projekto Lietuvai iš pradžių pasiūlė patys suomiai.

„Jų pasiūlymas buvo, mes atsišaukėm, mes matome galimybę, radome finansus, bet dabar šitoje vietoje jie patys sustojo. Mes ir toliau esame atviri diskusijoms ir esame aktyvūs, bet kol kas kita pusė yra labai vangi“, – kalbėjo A. Šliupas.

Vyriausybė pernai birželį pritarė Lietuvos prisijungimui prie 70 mln. eurų vertės optinio kabelio tarp Suomijos ir Vokietijos projekto. Tuomet teigta, kad Lietuvos investicijos į Baltijos jūros dugnu nutiesto kabelio atšaką galėtų siekti 10 mln. eurų. A. Šliupo teigimu, optinis kabelis Baltijos jūroje jau yra nutiestas.

„Kas liečia atšaką į Lietuvą toje vietoje, kur galėtų būti atšaka, yra padaryta mova tai atšakai, bet tam, kad ją nutiestume, reikia susitarimo, kas ir kokiais principais tą kabelį valdo ir yra teikiamos paslaugos“, – aiškino susisiekimo viceministras.

A. Šliupo teigimu, vienas Lietuvos pasiūlymų buvo, kad valstybės įmonė „Plačiajuostis internetas“ įneštų savo įnašą į projektą įgyvendinančią Suomijos įmonę „Corenet“. Šiuo klausimu su Suomijos atstovais yra aktyviai bendraujama, o ateityje numatoma juos pakviesti atvykti į Lietuvą.

Anksčiau teigta, kad Lietuva optiniu kabeliu galės naudotis 20 metų su galimybe nuomos sutartį pratęsti dar 5 metams. Anot kabelio naudingumo analizę atlikusios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ specialistų, jis pagerins duomenų perdavimo greitį, kuris yra svarbus kriterijus investuotojams į duomenų centrus. Tokius centrus Lietuvoje planuojama įrengti „Lietuvos energijos“ Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) teritorijoje vystomame pramonės parke.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...