captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nuo Rusijos grėblio nulipusi Lietuva lipa ant kito

Lietuvos eksportuotojams pavykus atsikratyti priklausomybės nuo į ekonominę duobę įkritusios Rusijos, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įžvelgia naują riziką – Lenkiją. Apie tai ir kokiomis nuotaikomis šiemet gyvens Lietuva ekonomistas kalbėjo „Swedbank“ ekonomikos prognozių pristatyme.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Nepaisant slogių nuotaikų dėl pasaulio ekonomikos ateities, ekonomistai Lietuvoje nemato priežasčių, kad tiek nerimas dėl Kinijos ar Rusijos krizė sustabdys pajudėjusį Lietuvos ekonomikos augimą.

„Swedbank“ analitikai praneša džiugias prognozes – šiemet Lietuvos ekonomika augs dvigubai sparčiau nei pernai.

Komercinio banko ekonomistai skaičiuoja, kad šiais metais Lietuvos BVP turėtų augti 3,3 proc., 2017 m. - 3 proc. Skelbiama, kad pagrindinis ekonomikos augimo variklis – įmonių investicijos ir gyventojų vartojimas.

Džiugios naujienos iš „Swedbank“ ekonomistų siunčiamos ir dirbantiesiems. Banko analitikai skaičiuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis turėtų paaugti net 6,5 proc.

„Didėjantis minimalus atlyginimas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas, skaidrėjantis darbo užmokesčio fondas“, – kas lems vidutinio darbo užmokesčio augimą, vardijo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nedarbas šiemet turėtų mažėti iki 8,1 proc., 2017 m. – iki 7,4 proc.

Infliacija „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimu šiemet sieks apie 2 proc. (paslaugų kainų augimas – apie 5 proc.).

Šiemet tikėtinas greitesnis BVP augimas (3,3 proc.) nei kitais metais (3 proc.), N. Mačiulio teigimu, bus spartesnis dėl artėjančių rinkimų ir priešrinkiminio biudžeto išlaidų sprendimų.

Nuo Rusijos grėblio lipa ant naujo

Kalbėdamas apie Lietuvos eksportą N. Mačiulis įžvelgė naują riziką atsikračius priklausomybės nuo Rusijos rinkos.

Kaip pastebėjo ekonomistas, per paskutinius dvejus metus pagal lietuviškos kilmės prekių eksportą Rusija pasitraukė iš didžiausių eksporto rinkų dešimtuko ir jai tenka vos 2,8 proc. lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) eksporto rinkos.

Tačiau per paskutinius metus į antrąją vietą pašoko Lenkija (7,6 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto). Čia N. Mačiulis nemato nieko džiuginančio.

„Lenkija yra antroji Rusija, turint omenyje šalies dabartinę politiką“, – įspėjo ekonomistas.

Vis dėlto „Swedbank“ ekonomistas Lenkijos situacijoje, kai tarptautinė reitingų agentūra „Standart & Poor” sumažino šalies reitingą nuo A- iki BBB+, mato ir vilties. Pasak jo, investuotojų abejonės dėl naujos Lenkijos valdžios politikos ir šalies ekonomikos ateities suteikia konkurencinio pranašumo Lietuvai ir likusioms Baltijos šalims kovojant dėl tiesioginių užsienio investicijų Rytų Europoje.

Kalbėdamas apie Rusijos ekonomiką, N. Mačiulis įžvelgė, kad šalis dar nėra pasiekusi dugno. Pasak jo, Rusijos ekonomikos traukimasis tęsis iki šių metų pabaigos.

„Šiemet, tikriausiai, Europos Sąjunga atšauks didžiąją dalį sankcijų Rusijai, bet Lietuvoje tai nedaug ką keičia, nes dėl smukios rublio vertės, sumažėjusios perkamosios galios tiek gyventojų, tiek įmonių, sunku tikėtis, kad būtų greitai atstatyta Lietuvos prekyba su Rusija“, – komentavo N. Mačiulis.

„Swedbank“ vyriausiajam ekonomistui nerimą kelia ir tai, kad Lietuvos eksporto rinkos dalis, tenkanti Europos Sąjungai, yra sumažėjusi.

„Tai rodo, kad prarandame rinkos dalis, kurias buvome išsikovoję. Nerimo ženklas tas, kad reikia stiprinti konkurencingumą Europos Sąjungoje kartu konkuruojant su Portugalija, Graikija ir Ispanija. Tam reikia papildomų pastangų“, – įžvelgė N. Mačiulis.

Vėl grįžta prie demografinių problemų

Apžvelgdamas, kokiomis nuotaikomis Lietuva gyvens artimiausius metus, ekonomistas nepamiršo paminėti ir daugybę kartų aptartos demografinės situacijos.

Pasak jo, artimiausius dvejus metus nedarbas mažės, deja, ne dėl didėjančio užimtumo.

„Pagrindinė priežastis – besitraukianti darbo jėga“, – akcentavo jis.

Vis dėlto apie sveikstančią darbo rinką praneša iki šiol didėjantis darbo jėgos aktyvumas, ypač 55-64 m. amžiaus gyventojų grupėje. Iš kitos pusės darbo jėgos aktyvumo statistika atveria ir negyjančią žaizdą Lietuvos darbo rinkoje.

Kaip pastebėjo N. Mačiulis, 15–24 m. amžiaus jaunimo grupėje aktyvumo lygis siekia vos 34 proc., kai, pavyzdžiui, Danijoje dirba du trečdaliai šiai amžiaus grupei priklausančio jaunimo, Švedijoje – 55 proc., Japonijoje – 45 proc.

„Tai yra susiję su nekonkurencinga ir neefektyvia švietimo sistema. Lietuvoje jaunimas vėliausiai baigia mokyklą, bakalauro studijos ilgiausios, po jų stoja į magistrantūrą, kur studijuoja tą patį, ką ir bakalauro metais, ji tęsiasi ilgiausiai – dvejus metus“, – Lietuvos švietimo sistemą kritikavo ekonomistas.

Pasak jo, efektyviai sutvarkius švietimo sistemą jaunimas galėtų sutaupyti 2–3 metus, per kuriuos galėtų įgyti patirties darbo rinkoje.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close