captcha

Jūsų klausimas priimtas

Beveik penktadalis namų ūkių – skolingi

Kaip rodo naujausia Lietuvos banko apklausa, beveik 17 proc. Lietuvos namų ūkių turi kokių nors finansinių įsipareigojimų. Artimiausią pusmetį skolintis ketina dar maždaug 5 proc. apklaustųjų. Nors daliai gyventojų kas mėnesį pavyksta sutaupyti kelias dešimtis eurų neplanuotoms išlaidoms, dažnas jų pritrūksta pinigų iki algos, kai kurie linkę pinigų poreikį dangstyti greitaisiais kreditais. Ekonomistai sako, kad visuomenė vis dar nėra pakankamai finansiškai raštinga.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Maždaug pusė kokių nors paskolų turintys apklaustų namų ūkių teigia, kad turimi finansiniai įsipareigojimai jiems – našta. Didžiuosiuose miestuose tokių mažiau, o miesteliuose ir kaimuose – daugiau nei pusė.

„Apie pusė namų ūkių nurodė, kad per praėjusį pusmetį jiems pavyko bent šiek tiek sutaupyti, o dažniausiai per mėnesį sutaupoma suma siekė nuo 31 iki 150 eurų. Kalbant apie ateities lūkesčius, matome, kad daugiau namų ūkių nurodo, kad per ateinantį pusmetį tikisi bent šiek tiek sutaupyti – tokia dalis sudaro kiek daugiau nei 60 proc.“, – nurodė „Lietuvos banko“ Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis.

Nors optimizmo gyventojams netrūksta, daugiau nei dešimtadaliui teko prašyti kredito įstaigų peržiūrėti jų įsipareigojimus, mat dėl padidėjusių išlaidų jie pripažįsta negalintys laiku mokėti kreditų. Kas penktas Lietuvos banko apklausoje pripažino, kad kartais negali laiku apmokėti prisiimtų įsipareigojimų. Ypač tai junta mažiausias – iki 350 eurų – pajamas gaunantys žmonės.

Didmiesčių gyventojai dažniau skolinosi būstui, ėmė vartojimo ar išperkamosios nuomos paskolas. Šios populiaresnės mažesniuose miesteliuose ir kaimuose – čia bent trečdalis žmonių ėmė greituosius kreditus. Šias išduodančių bendrovių asociacija tikina, kad žmonės informuojami, kad taip skolintis nėra pigu, o dažnas esą skolinasi, nes niekur kitur negauna paramos.

„Svarbu užtikrinti, kad socialinė pagalba būtų prieinama. Jei valstybė jos neužtikrina jos, tad šis sektorius, nors brangus, bet daliai tai vienintelė išeitis“, – teigė Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovas Liutauras Valickas.

Ekonomistų teigimu, gauti greitą paskolą nepasvėrus visų padarinių mėgsta dažnas rytų europietis, ypač mažiausias pajamas gaunantys asmenys. Esą tokia situacija – nepakankamas žmonių finansinis raštingumas.

„Labai svarbu pačiam žmogui nuspręsti ir atsakyti į šį klausimą, nes jei kiekvieno mėnesio pabaigoje nelieka pinigų sumokėti už komunalines paslaugas ar net maistui, tai tos paskolos paėmimas tikrai nebus išeitis. Reikia galvoti apie kitus sprendimo būdus – pajamų padidinimą, savo gyvenamosios vietos pakeitimą“, – analizavo „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.

Nepaisant finansinių sunkumų, per artimiausią pusmetį skolintis ketina maždaug 5 proc. apklaustų namų ūkių. Daugiausia planuojama skolintis būsto rekonstrukcijai, remontui ar nuosavam būstui įsigyti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...