captcha

Jūsų klausimas priimtas

Masinei renovacijai trūksta statybininkų

Lietuvoje ruošiant masinės renovacijos procesą, statybos ir inžinerinės gamybos pramonės atstovai mano, kad jam prasidėjus, pasijus mažiau kvalifikuotų darbininkų stygius ir teks jų kviestis iš užsienio.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lietuvoje ruošiant masinės renovacijos procesą, statybos ir inžinerinės gamybos pramonės atstovai mano, kad jam prasidėjus, pasijus mažiau kvalifikuotų darbininkų stygius ir teks jų kviestis iš užsienio.

„Dar nepradėjus masinės renovacijos darbų, vasaros metu atlikti mūsų statomų gyvenamųjų namų fasadų apšiltinimo darbus yra pakankamai sunku, nes sudėtinga surasti kompaniją šiems darbams: paprasčiausiai jie šių darbų negali atlikti nustatytais terminais“, – sako nekilnojamo turto (NT) bendrovės „Hanner“ steigėjas ir valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Pasak jo, vasarą darbų yra pakankamai daug, o darbuotojų trūksta dėl paprastos priežasties – Lietuvoje statoma daug privačių namų, o darbininkai ypač vasarą viliojami jų statyti už didesnį atlyginimą.

„Jau šiandien su šia problema susiduriama, o jeigu dabar kalbėti apie Vyriausybės planus masiškai renovuoti daugiabučius, mano supratimu, jau dabar reikia kelti klausimą, o kas tuos darbus vykdys, nes kvalifikuotos darbo jėgos jau šiandien, nepradėjus renovacijos proceso, trūksta“, – mano A. Avulis.

Jis skaičiuoja, kad vieno namo fasado apšiltinimo darbams reikia apie 10–20 darbuotojų, priklausomai nuo namo dydžio, tačiau renovuojant daugiabučius reikia atnaujinti ne tik fasadą, bet ir stogą, keisti langus, šilumos punktą, dalį vamzdynų.

Anot A. Avulio, namo fasado šiltinimo darbus ir kitus namo išorės tvarkymo darbus, priklausomai nuo oro būtų, galima atlikti per tris mėnesius, tada būtų galima imtis darbų namo viduje, tad iš viso vieno namo renovacija gali trukti nuo pusę metų ir ilgiau.

Skelbta, kad planuojama, jog pirmajam daugiabučių namų renovavimo pagal naująjį modelį etapui bus atrinkta 500 namų, apie 15–20 iš kiekvienos savivaldybės. Tai reiškia, jog papildomai turėtų atsirasti 5–10 tūkst. darbo vietų pusmečiui ir ilgiau.

Darbuotojų gali kviesti iš Turkijos, Ukrainos

Jei masinis renovacijos procesas būtų pradėtas, anot verslininkų, į Lietuvą gali būti kviečiami kitų šalių piliečiai. Pavyzdžiui, sostinėje „Ozo“ prekybos centrą statė statybininkai iš Turkijos.

„Galimybės vežtis statybininkų iš užsienio nereikėtų atmesti, nes tokiose šalyse kaip Turkija statybos pramonė yra labai išvystyta ir darbo jėgos yra daugiau nei pakankamai, tad, manau, kad toks sprendimas būtų visiškai racionalus. Tačiau į šiuos klausimus reikėtų žiūrėti valstybės mastu, nes kiekvienam darbininkui reikia gauti licenciją darbui Lietuvoje, o tai nemažai kainuoja. Mes dar 2007 m., kai buvo pats statybos darbų bumas, dalį darbininkų buvome atsivežę iš Ukrainos, tačiau tai yra labai nelengvas darbas“, – prisimena A. Avulis.

Tačiau jis atmeta galimybę vežtis darbuotojų iš Europos Sąjungos šalių, o apie Lenkiją, jo manymu, net neverta kalbėti: Lenkijoje yra didesni atlyginimai ir, jei darbininkai būtų kviečiami iš ten, renovacijos sąnaudos Lietuvoje stipriai padidėtų.

A. Avulis dėsto, kad darbininkų poreikį renovacijai galima pavadinti sezoniniu, nes Lietuvos oro sąlygomis daugiabučių renovavimo darbus galima pradėti ne anksčiau nei balandį.

„Kovą dar būna minusinė temperatūra ir fasado apdailos negalima daryti. Lapkritį jau gali prasidėti pirmieji šalčiai, tad niekada nežinai, ar galėsi dirbti su fasadais. Tačiau logiškai viską suplanavus pirmiausiai reikėtų atlikti tuos darbus, kuriuos leidžia daryti klimato sąlygos, o paskui, kitu metų laiku, atlikti darbus namo viduje, pavyzdžiui, vamzdynų ar šilumos punktų keitimo“, – mano NT specialistas.

Inžinieriai abejoja stygiumi

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ direktorius ir viceprezidentas Henrikas Mykolaitis sako, jog gamybos įmonės abejoja, jog pradėjus renovaciją pasijustų darbininkų stygius.

„Žinoma specialistų atsirastų, galbūt ne iškart, tačiau juk ir masinė renovacija neprasidės per vieną naktį: šiandien nedarome, o rytoj jau darome. Renovavimo darbai nėra „super“ darbai, kuriems reikėtų mokytis 3–5 metus universitete, o šventa vieta ilgai tuščia nebūna. Jeigu kalbėti apie namų renovavimą, galbūt šis procesas šiek tiek strigtų iš pradžių, tačiau nemanau, kad didelės dalies dabartinių bedarbių negalėtume įdarbinti“, – sako specialistas.

Pasak jo, tai, kad įmonės stokoja žemesnės ir vidutinės kvalifikacijos darbininkų, yra mūsų socialinės apsaugos skatinamos tyčinės bedarbystės pasekmė.

„Žmonės turi būti skatinami dirbti ir palyginus žmogų, kuris yra tokios pat kvalifikacijos ir bedarbis, turi būti akivaizdu, kad dirbti naudinga jam, jo vaikams ir visuomenei“, – teigia H. Mykolaitis.

„Iš tikrųjų, renovacijos darbams nereikia baigti labai didelių mokslų, bet žmones reikia apmokyti, o tai užtrunka. Šiuo metu dalis specialistų rengimo centrų ne visiškai atsižvelgia į rinkos poreikius – kryptingo specialistų ruošimo nėra“, – apgailestauja A. Avulis.

Tačiau NT specialistai atvirauja, jog sunkiai supranta, kodėl Lietuvoje apskritai įstrigo renovacijos procesas.

„Juk žinoma, kad didžioji dalis namų pastatyta pagal tipinius projektus, todėl jiems turi būti taikomi tipiniai renovavimo projektai – problemos juk yra panašios. Lygiai taip pat kaip namai buvo statomi, lygiai taip pat, kone konvejeriniu būdu jie turi būti renovuojami. Nereikia žaisti su individualiais projektais. Renovavimas turi būti greitas, efektyvus, kaip galima pigesnis ir kaip galima kokybiškesnis“, – teigia H. Mykolaitis.

Pernai rudenį skelbta, kad Lietuvoje 2005–2012 m. pagal senąjį finansavimo modelį atnaujinti 468 daugiabučiai, o pagal naująjį – 6. Iš viso renovuoti 474 daugiabučiai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...