captcha

Jūsų klausimas priimtas

Indeksuotos pensijos nepadarys pensininkų gyvenimo oresnio

Mažinti karinį biudžetą, didinti mokesčius dirbantiesiems, įvedant progresinius mokesčius nuo visų pajamų – tai socialdemokratės Birutės Vėsaitės siūlymas, kaip Lietuvoje padidinti pensijas. Tiesa, jis, kaip ir B. Vėsaitės džiaugsmas, kad  Algirdas Paleckis sugrįžta į politiką, sukėlė tik kandžius komentarus internete, partijos bičiulių pritarimo nesigirdėjo, o dėl A. Paleckio socialdemokratai net ir atsiribojo, esą čia ne partijos, o tik B. Vėsaitės džiaugsmas. Bet grįžkime prie pensijų. Bene vargingiausių ES pensijų Lietuvoje neišgelbės tai, kad nuo metų pradžios jos padidėjo vidutiniškai 8 eurais, todėl indeksuoti pensijas ragina prezidentė, o premjeras tikina, kad indeksavimas leistų pensijoms didėti iki 6–7 procentų, tačiau įstatymas Seime ir prie jo bus sugrįžta tik pavasario sesijoje, t. y. ne anksčiau nei kovą. Tuo metu finansų analitikai pritaria pensijų indeksavimo mechanizmui, taip pat įspėja, jog tai nesukurs pensininkams gerovės. Tam yra keletas priežasčių.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Senjorai jau mina teismų slenksčius dėl mažų pensijų. Pensininkė Ona Rimkienė prašo jai priteisti didesnę pensiją, nes iš valstybės paskirtos ji negali oriai gyventi. Tai pirmas toks atvejis Lietuvoje, tačiau kažin ar paskutinis. Lietuva pagal pensijų dydį atsilieka ne tik nuo Vakarų Europos šalių, bet ir nuo artimiausių kaimynių – Estijos bei Latvijos. Praėjusių metų duomenimis vidutinė pensija Estijoje buvo 371, Latvijoje 288, o Lietuvoje – 247 eurai. Premjeras aiškina, kad tokį atsilikimą lėmė ne nenoras didinti pensijas, bet per 2008-ųjų ekonominę krizę konservatorių vyriausybės vykdyta „naktinė“ mokesčių reforma, per kurią išmokos pensininkams buvo apkarpytos. Algirdas Butkevičius įsitikinęs – kitais metais ši situacija pasikeis, jei Seimas priims socialinį modelį, kuriame numatytas pensijų indeksavimas. Jis įtvirtintų automatišką pensijų augimą augant šalies ekonomikai. Senjorų pajamos didėtų augant darbo užmokesčio fondui.

„Įvertinus, kad pastaruoju metu darbo užmokesčio fondas augo vidutiniškai 5,5 proc., tai, manau, kad artimiausiu metu galima prognozuoti, kad trejiems metams į priekį jis bus tikrai ne mažesnis kaip 5,5 proc., bet gali būti didesnis. Pensijos galėtų didėti nuo 6 iki 7 procentų“, – sako ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

„VDU priklausydavo nuo ekonominės situacijos ir augdavo tada, kada būdavo realios prielaidos augti, o senatvės pensija būdavo didinama dažniausiai antroje kadencijos pusėje, nes artėdavo rinkimai, reikėdavo pasirodyti prieš rinkėjus. Tai, žinoma, kad tai nėra joks ekonominis metodas reguliuoti pensijų dydį ir dažnai lemia tam tikrus iškraipymus. Tai šiuo požiūriu aš manau, kad VDU ir pensijų augimas ateityje bus logiškas, pagrįstas ekonominėmis realijomis“, – teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

O ekonominės realijos bent iki 2018-ųjų yra palankios. Finansų ministerijos prognozėmis, darbo užmokesčio fondas kasmet augs 6–6,8 procentais. Ekonomistai sutinka – pensijų indeksavimas naudinga ir reikalinga priemonė, tačiau esą tikrai nereikia turėti iliuzijų, kad ji išspręs valstybės finansines problemas, pensininkams sukurs gerovę, padidins jų perkamąją galią. Teigiama, kad pensijų indeksavimas tik sukurs skaidrumą ir užtikrins, kad valstybė nepasiners į gilesnes skolas, norėdama įtikti rinkėjams.

„Nenoriu būti blogas pranašas, bet yra labai mažai vilties, kad Lietuvoje pensininkų padėtis ateityje gerės. Vis tik tam, kad didėtų pensininkų pajamos, turi didėti socialinio draudimo įmokos didėjant arba VDU, arba užimtumui. Tai VDU Lietuvoje didės maždaug 5–6 proc. per metus, bet užimtumas Lietuvoje jau netrukus pradės mažėti ne dėl blogos ekonominės padėties, bet dėl to, kad darbingo amžiaus gyventojų skaičius sparčiai traukiasi ir ateityje jis trauksis dar labiau“, – mano „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Skaičiuojama, kad iki 2030-ųjų dėl emigracijos ir senėjančios visuomenės, darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje sumažės dar maždaug puse milijono. Todėl, pasak ekonomisto, ir toliau valstybė, nepaisant pensijų indeksavimo, sugebės užtikrinti tik minimalią pensiją. Aišku, šias problemas galima spręsti – ilginti pensinį amžių, atsivežti darbo jėgos iš užsienio, tačiau abi šios priemonės yra nepopuliarios, todėl abejojama, kad artimiausius kelerius metus bus kažkas daroma.

„Prie dabartinių aplinkybių artimiausius kelis metus žiūrint į užimtumo ir VDU pokyčius yra realu tikėtis, kad vidutinė pensija didės 5 proc. per metus, bet tai nebus ilgalaikė ir nuolatinė tendencija. Manau, kad nuo ateinančio 10-mečio pradžios, kuomet jau labai smarkiai sumažės užimtųjų skaičius, pensijos gali visai nebedidėti net ir indeksuojant jas prie ekonominių rodiklių“, – sako N. Mačiulis.

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas sako, kad Lietuvoje pensijos yra vienos mažiausių ES, todėl, kad ir darbo užmokestis yra vienas mažiausių. Be to, mūsų šalis pensijoms nuo BVP skiria beveik tris kartus mažiau nei kitos valstybės. Pasak A. Bitino, pensijų indeksavimas yra tik viena, tačiau ne esminė priemonė, lemianti pensijų didėjimą. Esą reikalingos ir kitos reformos: būtina sureguliuoti „Sodros“ įmokas ir išmokas, įvesti „Sodros“ „lubas“, kad būtų pritraukta kuo daugiau užsienio investicijų, atsisakyti išankstinių pensijų, ieškoti būdų, kaip sustabdyti emigraciją, nes išvyksta jauni žmonės, įmokų mokėtojai, padaryti darbo rinką patrauklesnę senjorams.

„Turime daugiau investuoti į užimtumo politiką ir skatinti ne tik jaunimo, bet ir senjorų, pagyvenusių žmonių darbą, kad jie, gaudami arba žinodami, kad gaus nedidelę pensiją, galėtų likti kuo ilgiau darbo rinkoje“, – teigia VU Teisės fakulteto docentas dr. Audrius Bitinas.

A. Bitino teigimu, kai kuriose šalyse taikomas dalinis darbas – kai senjorai dirba ne visu etatu, todėl ilgiau išlieka darbo rinkoje ir prie pensijos gauna papildomų pajamų. Pasak A. Bitino, ir patys žmonės turėtų labiau rūpintis, kaip jie gyvens senatvėje, todėl motyvacinės papildomos pensijų kaupimo priemonės, kaip privatūs pensijų fondai, gyvybės draudimai, turi būti plečiamos toliau.

 „Turi išlikti trijų pakopų sistema, kuri yra šiandiena ir žmonės turi ne tik tikėtis iš valstybės, nes valstybė, turbūt suprantame, kad duos tiktai tam tikrą bazinę pensiją, na, tokią, kuri leistų pragyventi daugiau mažiau oriai, tačiau tikrai neduos, kad žmogus galėtų pensijoje labai lengvai gyventi ir labai laisvai gyventi. Kiekvienas žmogus turi galvoti, kur papildomai kaupti“, – sako A. Bitinas.

Šiuo metu Lietuvoje pensiją gauna beveik 600 tūkstančių žmonių. Net 40-ies procentų senatvės pensija yra tik kiek didesnė nei 258 eurai. Tai tik 17 eurų daugiau nei Lietuvoje nustatyta skurdo riba.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...