captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dalis M. Marcinkevičiaus reikalavimų VP įmonėms bus nagrinėjama Liuksemburgo teismuose

Vienos didžiausių verslo grupių Lietuvoje „Vilniaus prekybos“ smulkiajam akcininkui Mindaugui Marcinkevičiui, ginčijančiam grupės bendrovės „Leksita“ (buvusi „Vilniaus prekyba“) sprendimą dėl 90 mln. eurų paskolos, dalį reikalavimų teks pareikšti Liuksemburgo teismams.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

M. Marcinkevičius siekia panaikinti sandorį, kuriuo „Leksita“ per savo antrinę įmonę „Megafin“ nuostolingai dirbančius prekybos tinklus „Cashdiplo“ ir „Supersol“ Ispanijoje valdančiai Liuksemburgo bendrovei „Carson“ pernai balandį suteikė 90 mln. eurų kredito liniją.

Tokį prašymą M.Marcinkevičiaus kontroliuojama bendrovė „Taikos projektai“, tiesiogiai valdanti 7,87 proc. „Leksitos“ akcijų, pateikė Vilniaus apygardos teismui, tačiau jis ieškinį pernai rugpjūtį atsisakė nagrinėti. Tokį patį sprendimą sausio 21 dieną priėmė ir Lietuvos apeliacinis teismas.

Tiek Vilniaus apygardos, tiek Apeliacinis teismas konstatavo, kad „Megafin“ bei „Carson“ yra registruotos Liuksemburge, todėl reikalavimai joms turi būti nagrinėjami šios šalies teismuose.

M. Marcinkevičiaus taip pat prašo „Leksitos“ naudai atlyginti žalą, susijusią su ginčijamos kredito linijos sudarymu. Pagal šią liniją jau išmokėtus 40 mln. eurų verslininkas prašo priteisti iš „Leksitos“ buvusių ir esamų valdybos narių Violetos Tvarijonienės, Andriaus Keršio bei Meri Navickės. Šis reikalavimas toliau nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme.

M. Marcinkevičius BNS patvirtino, kad kreipsis į teismus Liuksemburge, taip pat toliau tęs bylinėjimąsi ir Lietuvoje.

„Lietuvoje ir toliau vyksta ginčas „Leksitos“ valdybos narių veiksmų padarytos žalos atlyginimo, ne rinkos sąlygomis skolinant bendrovės lėšas bankrutuojančiai vieno akcininko valdomai įmonei. Patį sandorių negaliojimą teks ginčyti Liuksemburgo, o ne Lietuvos teisme. Mums toks jurisdikcijos aiškinimas yra priimtinas, todėl neturėtų kilti sunkumų perkelti dalį ieškinio į Liuksemburgą“, – BNS teigė M. Marcinkevičius.

2015 metų vasaros pradžioje M. Marcinkevičius pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų prasidėjo pokyčiai grupėje – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti realiai veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.

„Vilniaus prekyba“ kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės. Lietuvos teismai šiuo metu nagrinėja kelias su M. Marcinkevičiumi, „Vilniaus prekyba“ ir jos didžiausiu akcininku Nerijumi Numavičiumi susijusias bylas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...