captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prieš 10 mėnesių baigta statyti Klaipėdos arena byra

Bėdos dėl Klaipėdos arenos, kurios prasidėjo dar ją statant, nesibaigia. Klaipėdos savivaldybė įvairiose institucijose ir teismuose ieško pagalbos, kad priverstų arenos statytojus pašalinti defektus, kurių vis daugėja. „Jei taip ir toliau, arena tikrai subyrės“, – neslėpė jos valdytojai, statybininkų apkaltinti, jog patys nemoka tvarkytis.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Bėdos dėl Klaipėdos arenos, kurios prasidėjo dar ją statant, nesibaigia. Klaipėdos savivaldybė įvairiose institucijose ir teismuose ieško pagalbos, kad priverstų arenos statytojus pašalinti defektus, kurių vis daugėja. „Jei taip ir toliau, arena tikrai subyrės“, – neslėpė jos valdytojai, statybininkų apkaltinti, jog patys nemoka tvarkytis.

Klaipėdos arenos istorija

Arenos statybų sutartis su konkursą laimėjusia bendrove „Vėtrūna“ buvo pasirašyta 2009 metų rugpjūčio 24 dieną.

Pagal pirminę sutartį su savivaldybe „Vėtrūna“ Klaipėdos areną turėjo pastatyti iki 2010 metų gruodžio 31 dienos.

Po šios datos duotas naujas statybų pabaigos terminas – 2011 metų balandžio 1-oji, po to – iki gegužės pradžios.

Arenos statyboms nepasibaigus pavasarį, nuspręsta, kad Klaipėdos sporto ir pramogų kompleksas turi būti baigtas iki birželio 28 dienos.

Klaipėdos arena tinkama naudoti pripažinta pernai rugpjūčio 31 dieną.

Po varžybų – pyktis

„Klaipėdos arena jau dabar byra. Eini – nukrenta tas, anas. Pradėjome eksploatuoti nebaigtą objektą ir tai atsisuko prieš mus“, – guodėsi „Švyturio“ areną valdančios bendrovės „Klaipėdos arena“ direktorė Jolita Krickė.

Iki šiol kas mėnesį vyksta rangovų, valdytojų, savivaldybės atstovų susirinkimai, kurių paskirtis – raštu užfiksuoti naujus defektus.

Po praėjusį šeštadienį arenoje vykusių draugiškų varžybų tarp Lietuvos ir Makedonijos vyrų krepšinio rinktinių buvo daug nepatenkintų žiūrovų. Jų pyktį sukėlė ne varžybų rezultatas.

„Vyko renginys, o mes neturėjome trijų svarbių jo sudedamųjų dalių – normalaus vėdinimo, garso ir informacinio kubo. Ypač nepatenkinti buvo VIP klientai, kurie yra išsipirkę ložes. Vėdinimo sistema yra nepakankamai sutvarkyta, todėl žmonėms buvo per karšta. Natūralu, kad jie pyktį liejo ant mūsų, tačiau mes nieko negalėjome padaryti, nes rangovas – bendrovė „Vėtrūna“ – nepašalina trūkumų“, – tvirtino J. Krickė.

Vėdinimo sistema turi būti valdoma iš pulto, tačiau „Vėtrūna“ nėra suteikusi valdymo licencijos, tad vėdinti areną reikia rankiniu būdu – bėgioti ir spaudyti mygtukus.

Jaučiasi reketuojami

„Vėdinimo sistema veikia, tačiau mūsų subrangovo subrangovas, kuris tiekia tos sistemos informacinį paketą, padedantį sistemą valdyti vienu pultu, nepratęsė to paketo galiojimo laiko. Jie savavališkai įdėjo kažkokią laiko relę.

Mes padavėme juos į teismą ir savivaldybės prašėme, kad jei sugeba iš jų išreikalauti tai, kas priklauso, mes už tai sumokėsime. Tačiau ši kompanija tiesiog reikalauja, jog mes padengtume kitų subrangovų skolas, ir tada jie duos licenciją. Bet tai jau reketas“, – aiškino „Vėtrūnos“ generalinis direktorius Rolandas Baškys.

Dėl to, kad „Vėtrūna“ neužtikrina, kad vėdinimo sistema veiktų sklandžiai, Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į Valstybinę statybų priežiūros ir teritorijų planavimo komisiją, o ši – į Valstybinį sertifikavimo centrą.

„Jau buvo pirmas posėdis, kur su „Vėtrūna“ aiškinomės santykius. Tas centras gali bendrovei atimti licenciją statyti tokius objektus, nes rangovas nevykdo savo įsipareigojimų šalinti defektus“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.

Čempionatui sutrukdė garsas

Kai praėjusiais metais Klaipėdos areną valstybinė komisija pripažino tinkama naudoti, nes tai reikėjo padaryti, kad uostamiestyje įvyktų Europos krepšinio čempionato pogrupio varžybos, su rangovu buvo suderintas ir pasirašytas defektų sąrašas.

„Trečdalis defektų yra pašalinti – smulkieji, kurie nereikalauja didelių finansų. Tačiau dėl kitų, esminių, turime kovoti įvairiose institucijose. Problema yra rangovo negeranoriškumas, gal nesugebėjimas dirbti, gal lėšų trūkumas“, – svarstė R. Zulcas.

J. Krickė skundėsi, jog vis dar nepašalinti defektai tikrai nepadeda jų veiklai. Priešingai – klientai pyksta, nes kenčia renginių kokybė.

„Mano manymu, garsas yra tragiškas. Užsakėme garso sistemos ekspertizę ir paaiškėjo, kad įranga sumontuota ne tokia, kokia buvo numatyta techniniame projekte. Būtent dėl prastos garso kokybės šiemet Klaipėdoje nevyks pasaulio jaunių krepšinio čempionato varžybos“, – tvirtino „Klaipėdos arenos“ direktorė.

Gauna kosmines sąskaitas

R. Baškio teigimu, garso sistema techninį projektą atitinka, tačiau kažkur įsivėlė sisteminė klaida, todėl kokybė ir kenčia.

„Iš pradžių viskas veikė gerai, juk čempionatas įvyko. Dabar yra kažkoks gedimas, gal jis eksploatuojant įvyko. Dabar aiškinamės, kur problema, o tada ir paaiškės, kas turės mokėti už gedimo pašalinimą“, – sakė „Vėtrūnos“ generalinis direktorius.

Dar viena problema arenoje – ji yra kiaura. Kai už šildymą lapkritį arenos valdytojai sulaukė 90 tūkst. litų sąskaitos, pasamdė ekspertus, kad jie atliktų termoviziją. Specialistų išvados perduotos savivaldybei. „Termoviziją, kuri nėra teigiama, perdavėme „Vėtrūnai“ ir paprašėme, kad pateiktų veiksmų planą, kaip pašalins šiuos defektus, kad nereikėtų šildyti oro. Atsakymo dar negavome“, – teigė R. Zulcas.

Tačiau atsakymą turėjo R. Baškys: „Tai eksploatacijos problema – jei arena visą laiką buvo maksimaliai šildoma, tai tokios ir sąskaitos. Viskas padaryta taip, kaip numatyta techniniame projekte. Areną tikrino jau penkios komisijos ir jei būtų kas nors ne taip, seniai būtume atsidūrę teisme“.

Garbės žodis išgaravo

Kol kas dar nebaigta istorija ir dėl informacinio kubo. „Vėtrūnos“ subrangovo subrangovai savavališkai išsivežė jam valdyti reikalingą įrangą, todėl kubas – nenaudojamas. Teigta, kad įrangą pardavusi bendrovė nesulaukė atsiskaitymo, todėl ją ir išsivežė.

Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas ir byla jau pasiekė teismą. Savivaldybė ir „Klaipėdos arena“ reikalauja, kad įranga jiems būtų grąžinta, nes tai jų nuosavybė.

„Ir mums, ir savivaldybei neįdomu, kam „Vėtrūna“ ar jos subrangovai skolingi. Apmaudu, kad praėjo metai, o ramybės vis nėra, mūsų veiklai tai tikrai nepadeda, kenkia santykiams su klientais“, – neslėpė J. Krickė.

Jos nuomone, „Vėtrūnai“ tiesiog pasisekė, jog prieš pat čempionatą reikėjo Klaipėdos areną pripažinti tinkama naudoti, nes kitos išeities nebuvo.

„Matyt, tuomet buvo pasikliauta rangovų garbės žodžiu, kad po čempionato visi defektai bus pašalinti, pabaigti visi darbai. Tačiau tas garbės žodis kažkur išgaravo. „Vėtrūna“ dabar aiškina, kad yra eksploatavimo problemos, esą nemokame elgtis su sistemomis. Bet kaip su jomis elgtis tinkamai, jei jos su defektais?“ – retoriškai klausė J. Krickė.

Sumokėjo visus pinigus

R. Baškys pabrėžė, jog Klaipėdos arena yra visiškai baigta statyti ir pripažinta tinkama naudoti. „Tačiau tai kaip ir naujas automobilis, kuriam reikia priežiūros, keisti padangas, pilti degalus. Arena – sudėtingas objektas ir jį reikia mokėti eksploatuoti, o valdytojai galbūt nelabai įgudę, todėl ir fiksuoja neva defektus. Tačiau tai jau traktavimo klausimas“, – savo tiesą gynė „Vėtrūnos“ generalinis direktorius.

Pradinė Klaipėdos arenos statybos kaina buvo 55 mln. litų, tačiau dėl papildomų darbų ji išaugo maždaug 17 mln. litų. R. Zulco teigimu, su „Vėtrūna“ yra visiškai atsiskaityta.

„Kai moki tokius pinigus, nori gauti gerą prekę, tačiau defektų yra. Reikia tikėtis rangovų geranoriškumo ir kitų institucijų pagalbos. Tik taip matau, kaip išspręsti susiklosčiusią gana keblią situaciją“, – reziumavo R. Zulcas.

***

Rimantas Taraškevičius, buvęs Klaipėdos meras, kontroliavęs arenos statybas:

Situaciją, kad netaisomi arenoje nustatyti defektai, apibūdinčiau taip: „Vėtrūna“ bando ieškoti to, ko nėra pametusi. Rangovai ir žiniasklaidai, ir ministerijoms guodėsi, kad savivaldybė jiems yra skolinga, nors atsiskaityta yra 100 proc.

Pati „Vėtrūna“ neatsiskaitė su savo subrangovais, todėl ir prasidėjo problemos dėl informacinio kubo, kitų defektų šalinimo. Žinau tik tiek, jog savivaldybė kreipėsi į Valstybinį sertifikavimo centrą, kad „Vėtrūna“ taisytų nustatytus defektus. Toks žingsnis po pirmo kreipimosi davė rezultatų – rangovai suremontavo audros apgadintą arenos fasadą.

Man susidaro toks įspūdis, kad kur tik „Vėtrūna“ prikiša nagus, atsiranda konfliktai, problemos. Reikia su rangovais pradėti kalbėti teisine kalba. Savivaldybė, mano nuomone, galėtų pasamdyti nepriklausomų ekspertų, kurie ir įvertintų, kur yra defektai, o kur eksploatavimo problemos.

Tačiau „Vėtrūnos“ geranoriškumas nepamaišytų, nes juk pagaliau ir garbė bei švarus munduras tokiai kompanijai neturėtų būti antraeilis dalykas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close