captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl lietuviai mieliau bankrutuoja užsienyje?

Nuo 2013 m. kovo, kai fiziniai asmenys Lietuvoje gali bankrutuoti, tai padarė tik 17 žmonių. Dar apie 900 žmonių yra pradėję bankroto procesus, tačiau jie tęsiasi, pagal dabartines įstatymo pataisas, 3 metus. Norėdami bankrutuoti greičiau ir paprasčiau, lietuviai vis dar renkasi tai padaryti Latvijoje ar Didžiojoje Britanijoje. 
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas (FABĮ) sukuria sąlygas beviltiškų skolų turintiems lietuviams bankrutuoti ir atkurti savo mokumą. Nuo 2016 metų sausio 1 dienos įsigaliojo įstatymo pakeitimai, iš kurių esminis – trumpinti bankroto procesą nuo 5 iki 3 metų, rašoma pranešime spaudai. 

Iki įstatymo pakeitimo fizinio asmens bankroto procesas Lietuvoje vyko iki 5 metų, nepriklausomai nuo skolų kreditoriams dydžio. Apie 95 procentai visų teismo patvirtintų mokumo atkūrimo planų sudaryti maksimaliam – 5 metų laikotarpiui. 

„Reikia pasidžiaugti, kad Lietuva reagavo į Europos Komisijos rekomendacijas ir artimiausių kaimynų – Lenkijos bei Latvijos pavyzdžiu sumažino fizinio asmens bankroto terminą iki 3 metų. Sutrumpėjus procedūroms,  beviltiškai prasiskolinę asmenys galės greičiau atkurti savo mokumą ir grįžti į aktyvų ekonominį gyvenimą. Tai naudinga visiems“, – teigia fizinių asmenų bankroto užsienyje ir Lietuvoje konsultantas Algirdas Radušys.  

Pasak specialisto, apibendrinus, FABĮ pakeitimai suteiks palankesnes sąlygas siekiantiems bankrutuoti Lietuvoje. Vis dėlto, nereikėtų nustebti, jei lietuviai, kaip ir iki šiol, bankrutuoti vis tiek važiuos į kitas valstybes – Latviją, ar Jungtinę Karalystę.

Pasak pašnekovo, tam įtakos turi objektyvūs veiksniai – lyginant Lietuvos, Latvijos ir Jungtinės Karalystės fizinių asmenų bankroto įstatymus, užsienyje bankroto byla iškeliama be kreditorių žinios, o toks teismo sprendimas yra neskundžiamas ir įsiteisėja iš karto. Apie bankroto bylą kreditorius informuoja jau paskirtas bankroto administratorius, o kreditoriams belieka tik sutikslinti reikalavimo sumas. Iškėlus bankroto bylą Latvijoje ir Jungtinėje Karalystėje, nereikia šaukti kreditorių susirinkimų, kadangi visus klausimus jau yra išsprendęs įstatymas.

Ne mažiau svarbu tai, kad Latvijoje bankrutuoti galima per vienerius metus, kai skolos neviršija 30 tūkst. Eur (Jei skolos yra daugiau nei 30 tūkst.  Eur, – 2 metus, jei skoliniai įsipareigojimai viršija 150 tūkst. Eur., bankrotas užtrunka trejus metus). Jungtinėje Karalystėje, nepriklausomai nuo skolų sumos, bankrotas visuomet truks vienerius metus.

Tuo tarpu Lietuvoje, nuo 2016 metų sausio 1 dienos, siekti fizinio asmens bankroto galima, jeigu pradelsti mokėjimai viršija 8 750 Eur sumą. Naujas įstatymo pakeitimas numato, kad nepriklausomai, ar fizinis asmuo skolingas 8 750 Eur, ar milijoną, bankroto procesas visada truks 3 metus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...