captcha

Jūsų klausimas priimtas

Grožio paslaugų kainos mažės, o kavinių dar brangs?

Pasinaudoję euro įvedimu ir nepagrįstai padidinę kainas, grožio, maitinimo paslaugų tiekėjai bus priversti jas peržiūrėti, teigia „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas. Dalies grožio paslaugų tiekėjų kainos gali mažėti, pritaria Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė. Tuo metu Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė savo srityje tokios galimybės teigia nematanti.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais kavinių ir grožio salonų paslaugos vidutiniškai brango 6 proc.

„Kai kurie paslaugų teikėjai vis dėlto nusprendė pasinaudoti euro įvedimu ir kainas pakėlė. Gyvenantieji Vilniuje turėjo pastebėti, kad kai kuriuose restoranuose ir kavinėse kainos augo gerokai, o šių paslaugų kainos sostinėje jau beveik visiškai susilygino su kainomis Rygoje ar Taline.

Tačiau, kaip rodo estų ir latvių patirtis, ilgainiui paslaugų teikėjai bus priversti peržiūrėti užkeltas kainas. Abiejų šalių pavyzdys rodo, kad anksčiau ar vėliau toks nepagrįstas kainų augimas subliūkšdavo – paslaugų teikėjai kainas turėdavo mažinti arba ilgesnį laiką jų nekelti“, – komentare rašo R. Grajauskas.

Priežastis, pasak ekonomisto, paprasta – kainoms augant greičiau nei pajamoms, vartotojai pradeda tų prekių ar paslaugų vartoti mažiau, o tai ilgainiui verčia paslaugų teikėjus mažinti įkainius.

Galėtų pigti „vidutinės klasės“ grožio paslaugos

Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė J. Mačiulienė sako pastebinti, kad euro įvedimas turėjo įtakos žmonių vartojimui, taip pat ir grožio paslaugų srityje. Nors asociacijos nariai yra pasirašę Geros verslo praktikos memorandumą, kuriuo pasižadėjo dirbtinai nedidinti kainų, kontroliuoti jų, pasak pašnekovės, neįmanoma.

„Jei kažkoks kainų pokytis ir įvyko, tai, manau, nedidelis – apvalinant euro centus po kablelio. Kita vertus, dažnai girdžiu, kad kainos yra labai stipriai padidėjusios. Kontroliuoti kainų politiką visos Lietuvos mastu yra labai sunku.

Tačiau ir anksčiau kirpimas galėjo atsieiti ir 20, ir 200 litų. Šios kainų „žirklės“ buvo labai juntamos esant litui, situacija panaši išliko ir įvedus eurą“, – kalba Kirpėjų  ir grožio specialistų asociacijos prezidentė.

Anot J. Mačiulienės, jos kolegos iš Rygos pasakojo, kad Latvijoje įvedus eurą kurį laiką buvo pastebimas sąstingis, žmonės pradėjo baidytis kainų. Tačiau galiausiai rinka padarė savo, taip pat vyksta ir Lietuvoje.

„Žmonės pastebėjo, kas išlaikė stabilias kainas, o kas jas pakėlė. Pakėlusieji kainas turbūt jaučia, kad prarado dalį klientų ir juos galbūt norės susigrąžinti vykdydami kažkokias akcijas.

Paslaugų pigimo galima tikėtis vidutinės klasės grožio paslaugas teikiančių įmonių kainyne. Pigiausias paslaugas teikiančių kirpyklų įkainiai taip pat ūgtelėjo. Tačiau tenka bendrauti su kirpėjais iš mažesnių miestelių ir jie sako, kad savo kainų negali kelti, nes praras paskutinius klientus, kurių ir taip nedaug turi“, – pažymi J. Mačiulienė.

Kainos kavinėse galėtų ir paaugti

„Sunku būtų patikėti, kad latvių ar estų restoranams, kavinėms teko nuleidinėti kainas“, – sako Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė E. Šiškauskienė. Jos teigimu, Lietuvoje klientų sumažėjimo kavinėse pirmaisiais metais po euro įvedimo tikrai nepastebėta, tendencingo kainų augimo – taip pat, o naujos kavinės atsidaro viena po kitos.

„Labiau brango paslaugų kainos, produktų kainos turgelyje. Na, o tą bendrą brangimą labiau siečiau su paslaugų, patalpų nuomos brangimu, akcizo alkoholiui didėjimu.

Lietuva – nedidelė rinka, daugelį produktų tenka importuoti, tad esame priklausomi ir nuo to, kas vyksta aplinkinėse šalyse“, – pažymi E. Šiškauskienė.

Pasak pašnekovės, pagrindo manyti, kad patiekalų kainos restoranuose ir kavinėse galėtų atpigti, nėra, tačiau galėtų nutikti priešingai. Dabar populiaru naudoti vietinius, ekologiškus produktus, o jų naudojimas galėtų dar ir padidinti patiekalų kainas.

Norint, kad patiekalų kaina būtų mažesnė, pasak pašnekovės, turėtų būti persvarstytas maisto produktų pridėtinės vertės mokesčio ir darbuotojų atlyginimų mokesčių dydžiai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...