captcha

Jūsų klausimas priimtas

Skolinimosi rinkoje populiarėja tarpusavio skolinimasis

Į skolinimo karuselę įsisuka dar viena alternatyva – tarpusavio skolinimas. Ji žmogui suteikia galimybę turimus laisvus pinigus investuoti, kitaip – paskolinti tiems, kuriems jų labiausiai reikia. Pinigų ieškantieji, anot tokią paslaugą (skolintoją ir besiskolinantįjį) suvedančios bendrovės, gali tą padaryti be didelių reikalavimų, kokius turi bankai. Tiesa, specialioje elektroninėje platformoje skolintojus prižiūrintieji pripažįsta, kad jų pinigai ne visada gali uždirbti, o Lietuvos bankas netgi įspėja, kad yra rizikos ir visko netekti.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Žmogui nereikia išeiti iš namų norint investuoti ar pasiimti paskolą – jis tą gali daryti internetu prisijungęs prie paskolų klubo platformos. Jis turi užpildyti paraiškos duomenis ir per kelias valandas ar dienas gauna į sąskaitą pinigų“, – pasakojo UAB „Neo finance“ bendraturtis Evaldas Remeikis.

Skolinimo platformoje vartojimo paskolos suteikiamos už palūkanas, siekiančias nuo 8 proc., priklausomai, kaip greitai reikia pinigų, jos priklauso ir nuo to, kokį vertinimą gaus norintis pasiskolinti. Tuomet jis gali rinktis iš investuotojų pasiūlymų – kuo skolinimosi laikotarpis ilgesnis, tuo palūkanos mažesnės, žinoma, jei už tokias palūkanas sutiks skolinti investuotojas. Bankuose esą tokios palūkanos svyruoja nuo 7 iki 29 proc. ir reikia pildyti daugybę dokumentų.

„Paskolos gavėjui paskolą suteikia 10 ar net 100 investuotojų, kurių tikslas išskaidyti riziką per daug paskolų, o paskolos gavėjui – gerai, jam nėra svarbu, ar jis tą paskolą gaus iš vieno asmens ar kelių asmenų. (...) Be to, platformoje pasirašomos e. sutartys, tad viskas teisėta, – teigė E. Remeikis.

Skolinimo platformą prižiūrinti bendrovė pripažįsta, kad skolintojo pinigai gali ir nieko neuždirbti. Yra ir kita rizika – paskolą paėmęs asmuo gali iš viso jos negrąžinti, tačiau paskolų administratoriai ramina, kad skolintojas galės prašyti jo pinigus išieškoti arba parduoti skolą.

Tarpusavio skolinimą rinkoje jau teikia 6 bendrovės, jų veiklą prižiūri Lietuvos bankas.

„Investuotojai, kurie skolina savo pinigus, be abejo, rizikuoja, kad paskola gali būti negrąžinta ir tą riziką jie turi prisiimti – joks indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas nėra taikomas, t.y. valstybė neprisiima jokių garantijų, kad tos lėšos bus atgautos“, – situaciją apibendrino Lietuvos banko Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyr. specialistė Jekaterina Govina.

Šiuo metu investuotojų investicijos neribojamos, tačiau jau nuo vasario įsigalios Lietuvos banko inicijuoti pakeitimai, kurie neleis investuotojams skolinti daugiau nei 5 000 eurų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...