captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bankų sąskaitų duomenys gali tapti prieinami VMI

Jei nenorite, kad be banko kas nors žinotų, koks jūsų sąskaitos likutis ir kiek į ją gaunate pajamų, pats metas suklusti. Jau šiemetiniai sąskaitų duomenys bus prieinami Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), jei tik vyriausybė priims atitinkamą nutarimą.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Praėjusį penktadienį Finansų ministerija registravo vyriausybės nutarimo projektą. Jame numatyta, kad bankai ir kitos finansų institucijos VMI automatiškai teiks duomenis apie visų gyventojų sąskaitų likučius ir turimus įsiskolinimus gruodžio 31 d. Taip pat per šiuos metus į pensijų fondus sumokėtas įmokas.

Vyriausybei priėmus nutarimą, mokesčių administratoriui taip pat automatiškai bus teikiama informacija apie 2017 ir vėlesnių metų sąskaitų įplaukas – ne tik gyventojų, bet ir juridinių asmenų.

Tiesa, apie gyventojų sąskaitų likučius VMI sužinos tik tuomet, kai metų pabaigoje visose jų sąskaitose viename banke bus bent 5 tūkst. eurų. Apie įplaukas – jei gyventojas ar įmonė per metus gaus bent 15 tūkst. eurų.

Toks vyriausybės nutarimo projektas parengtas atsižvelgiant į praėjusių metų viduryje priimtas Mokesčių administravimo įstatymo pataisas. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad jų tikslas – efektyvesnis mokesčių administravimas, kova su mokesčių vengimu ir nesąžiningais asmenimis, kurie bando „nepagrįstą praturtėjimą pagrįsti akivaizdžiai fiktyviais dokumentais“.

Visi taps įtariamaisiais?

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Vytautas Žukauskas neigiamai vertina planuojamą įdiegti automatinį duomenų teikimą.

„Tokią informaciją VMI gali gauti ir dabar pagal atskirą užklausimą. Vadinasi, toks įpareigojimas bankams siųsti automatiškai informaciją apie visas sąskaitas pažeidžia nekaltumo prezumpciją – visi tampa įtariamieji“, – nuogąstavo V. Žukauskas.

Jo teigimu, dėl naujos tvarkos bus formuojamas ir perduodamas didelis kiekis duomenų, o tai sukurs papildomą administracinę naštą finansiniams sektoriui. Be to, esą neaišku, kas su tais duomenimis bus daroma, gali iškilti duomenų praradimo, nutekinimo rizika.

„Nenormalu, jog VMI automatiškai turi gauti duomenis apie visų žmonių sąskaitas viršijančias tam tikrą sumą vien dėl to, kad šalyje yra mokesčius slepiančių žmonių. Taip kuriamas blogas precedentas, jog valdžia turi teisę turėti informaciją apie visus, įtariamus ir ne“, – įsitikinęs V. Žukauskas.

Jis stebėjosi, kad tokie politikų žingsniai, atspindintys norą įvesti visuotinį deklaravimą, daromi patyliukais, be platesnės diskusijos.

LLRI viceprezidento požiūriu, Lietuvos valdžia kovodama su mokesčių slėpimu ir šešėliu orientuojasi tik į griežtesnę kontrolę, sekimą ir baudimą.

„Visiškai pamirštama, kad kitas ne mažiau efektyvus būdas mažinti „šešėlį“ yra mažinti mokesčius ir reguliavimus. „Šešėlis“ neišnyks, tačiau paskatos jame dalyvauti sumažės. Vargu ar galime daug pasiekti, jei galvosime, kad žmonės yra iš esmės nemoralūs, ir vienintelis būdas juos „suvaldyti“ yra kontroliuoti, sekti ir bausti. Tai nei modernu nei veiksminga“, – komentavo V. Žukauskas ir pridūrė, kad žmonių dalyvavimą „šešėlyje“, be kita ko, lemia neatsakingumas ir moralės trūkumas.

VMI darbuotojai nagų nekiša

VMI komunikacijos vadovas Darius Buta ramino, kad daugelis gyventojai naujų pokyčių visai nepajus.

„Finansų rinkos dalyviai pateiks metų pabaigos duomenų „nuotrauką“, todėl sąžiningi mokesčių mokėtojai tikrai neturėtų baimintis, kad inspektoriai matys jų kasdienius pirkinius. Gauta informacija leis identifikuoti tuos, kurie nesąžiningai vykdo veiklą ir nemoka mokesčių, o prievoles tinkamai vykdantys gyventojai nepajus jokių pokyčių“, – DELFI sakė jis.

VMI atstovas taip pat patikino, kad automatiškai gauti gyventojų finansiniai duomenys bus saugūs. Jų saugumą esą užtikrina institucijoje įdiegti tarptautiniai duomenų saugumo standartai ISO.

„Paprastai kalbant, VMI įdiegtos tokios vidinės informacijos apsaugos sistemos, kad pajuokaujant galima pasakyti, jog darbuotojai nekiša nagų net prie klaviatūros, jau nekalbant apie duomenų bazes, jei tai nesusiję su jų tiesioginėmis funkcijomis“, – tikino D. Buta.

Jo teigimu, informacija apie darbuotojų naudojimąsi duomenų bazėmis yra visada įrašoma ir saugoma, kaip tai numato teisės aktai – ne trumpiau nei metus. „Vidaus saugumo skyriaus ekspertai nuolat analizuoja, ar darbuotojai tinkamai naudojosi duomenų bazėmis, preventyviai vykdo veiklos patikrinimus“, – aiškino D. Buta.

Lietuvos bankų asociacija kol kas nekomentuoja Vyriausybės nutarimo projekto ir to, kaip šalies bankai pasiruošę jį įgyvendinti. Tačiau savo poziciją žadėjo išsakyti vėliau.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...