captcha

Jūsų klausimas priimtas

NT rinka įsisiūbavusi: ko laukti šiais metais?

Po nemalonios paskutinės krizės Vilnius vėl pasipuošė ekonomikos atsigavimą simbolizuojančiais aukštaūgiais kranais. Nekilnojamojo turto ekspertai įspėja, kad įsisukusi nekilnojamojo turto vystymo karuselė gali mažinti apsukas, tačiau naujos statybos butų kainų kritimą galinčių paskatinti žarijų nekilnojamojo turto rinkoje nesimato.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Dar praėjusių metų gruodžio pabaigoje Lietuvos banko specialistai įžvelgė, kad dėl pagausėjusių būsto statybų ir padidėjusio neparduotų butų skaičiaus ateityje galima tikėtis lėtesnės nekilnojamojo turto rinkos plėtros.

Pasak Lietuvos banko analitikų, per 2015 m. tris ketvirčius statybos darbų augimas siekė 10,8 proc.: gyvenamųjų pastatų – 49,7 proc., inžinerinių statinių bei negyvenamųjų pastatų atitinkamai krito 4,3 proc. ir 2,7 proc.

Nors sostinėje nekilnojamojo turto rinka įsisiūbavusi kaip reikiant, vis dėlto iki 2007 metų piko dar toli. Kaip rodo „Ober-Haus“ duomenys, kai 2007 m. pastatytų butų sostinėje skaičius siekė net 6017, 2015 m. jų buvo 3 623. Šiems metams prognozuojamas šioks toks kritimas (apie 3500).

„Šie metai Vilniuje bus gausūs naujos statybos butų kiekiu, tačiau, vargu, ar bus viršyti 2015 m. rodikliai. Šiemet pasiūla galėtų dar labiau išaugti nebent tuo atveju, jeigu bus fiksuojamas dar didesnis pirkėjų rinkos aktyvumas nei pernai ar užpernai, o plėtotojai sugebės pabaigti šiuo metu dar rinkai nepristatomus projektus“, – savo įžvalgomis dalijasi „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Vis dėlto specialistas tiki, kad šiemet pirkėjų aktyvumas bus panašus kaip paskutiniais metais, o pirkėjams šiemet bus pasiūlytas panašus skaičius butų kaip pernai.

„Šių ar praėjusių metų rekordiniais laikyti nereikėtų: 2005-2008 metais buvo pastatoma daugiau butų nei šiemet ar pernai. O absoliučiai daugiausia Vilniuje buvo pastatyta 2007 m. – beveik dvigubai daugiau nei prognozuojama šiems metams“, – komentavo jis.

Žvelgdamas į nekilnojamojo turto vystytojų vykdomus projektus, S. Vagonis pastebi, kad skaičiuojant projektų skaičių, jų yra beveik tiek pat kaip ir ekonominio pakilimo metu, tačiau jie yra mažesni.

„Pavyzdžiui, 2007 m. įgyvendinti 49 skirtingi daugiabučių projektai, vidutiniškai 123 butai viename projekte, 2008 m. – 50 projektų (vidutiniškai 110 butų projekte), o pernai – 47 projektai (vidutiniškai 77 butai projekte)“, – skaičiuoja pašnekovas.

„Ober-Haus“ specialistai taip pat pastebi tendenciją, kad vystytojai vis drąsesni statydami brangesnės klasės butus: vis daugiau projektų plėtojama miesto centre ar prestižiniuose rajonuose.

Pernai, palyginus su užpernai, sostinėje prestižinės klasės butų dalis bendroje pasiūloje išaugo nuo 3 proc. iki 11 proc., vidutinės klasės – nuo 53 proc. iki 59 proc. Ekonominės klasės būstų dalis nuo 44 proc. krito iki 30 proc. Panašios tendencijos, S. Vagonio nuomone, turėtų išsilaikyti ir šiais metais.

„Jeigu kalbėtume apie naujos statybos butų pardavimus, tai plėtotojai neturėtų susidurti su kokiomis nors esminėmis problemomis šiais metais. Ekonominė padėtis šalyje, ypač Vilniuje, nedideliu tempu nuosekliai gerėja, centriniai bankai palūkanų didinti neskuba, todėl, panašu, kad paklausa būstui artimiausiu metu neturėtų išsisemti“, – pabrėžia pašnekovas.

Iš kitos pusės specialistas įžvelgia, kad neparduotų butų likutis ir toliau augs, tačiau dėl to sunkumų parduoti butus tikriausiai kils tik tiems nekilnojamojo turto vystytojams, kurie siūlo pirkėjams mažiau patrauklius projektus.

Pirkimas neišgaruoja

„Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius taip pat pastebi, kad sostinės naujos statybos butų pasiūla didelė, tačiau jis kartu mato, kad neparduotų butų lygis nuo pernai spalio po truputį mažėja: vystytojai parduoda daugiau naujos statybos butų nei jų yra pasiūloma rinkai.

„Dar neturime galutinių duomenų gruodžio 31 d., bet greičiausiai neparduotų naujos statybos butų lygis sieks 4300“, – skaičiuoja specialistas.

Kalbėdamas apie naujų butus rinkoje artimiausiu metu, A. Antanavičius paminėjo, kad artimiausius du mėnesius naujai pabaigtų statyti butų pasiūla turėtų būti labai nedidelė: tai nulems žiema, kai statybų sektorius yra neaktyvus. Be to, daugelis vysytojų dirba ne prie vieno projekto, todėl didelio poreikio skubėti naujus projektus, vargu, ar matys.

„Manau, kad šiemet vystytojų apimtys bus panašios į 2015 m., nes naujų butų pirkimas išliks aktyvus, o tai sudarys sąlygas naujiems projektams atsirasti rinkoje“, – komentuoja jis.

Kalbėdamas apie naujai statomų butų klasę, A. Antanavičius pamini, kad rinkoje šiuo metu daugiausia vidutinės klasės naujos statybos butų (48 proc.).

„Ne vienerius metus didžiausią dalį sudarydavo ekonominės klasės butai, tačiau paskutiniu metu vystytojai vis labiau koncentruojasi į teritorijas arčiau miesto centro. Iš vienos pusės tai yra bandymas diversifikuoti investicijas, iš kitos – tokias tendencijas nulemia pirkėjai, kurie pademonstravo, kad nori ir yra pajėgūs įsigyti brangesnį būstą arčiau miesto centro“, – S. Vagonio įžvalgoms antrina specialistas.

Kas nutiks kainoms?

Nors šiuo metu naują būstą įsigyti planuojantys vilniečiai turi iš ko rinktis ir gali bandyti vystytojams diktuoti savo sąlygas, „Inreal“ atstovas A. Antanavičius nemato didelio spaudimo kainoms kristi. Atvirkščiai, įžvelgia, kad kainos dar gali šiek tiek ūgtelėti.

„Pasiūlos ir paklausos balansas gerėja. „Inreal“ skaičiuojamas butų likvidumo rodiklis gruodžio pradžioje siekė apie 1,25, t.y. per tiek metų rinka būtų pajėgi įsisavinti šiuo metu esamą pasiūlą. Kai šis rodiklis yra apie 1,5, galime tikėtis stabilių kainų laikotarpio. Kadangi pastaruosius kelerius mėnesius šis rodiklis artėja prie 1, tad yra tikimybė nežymiam kainų padidėjimui. Visgi, kalbant apie kainas, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į istorinius faktus, bet ir į įvairias išorines grėsmes, kurios gali paveikti pirkėjų nusiteikimą investuoti į NT, o tai tiesiogiai atsilieptų ir kainų tendencijoms. Jei nebus išorinių sukrėtimų, dabartinis pasiūlos ir paklausos santykis leidžia tikėtis nežymaus NT kainų augimo“, – prognozuoja pašnekovas.

S. Vagonis taip pat nemano, kad vienas po kito dygstančių daugiabučių projektų skaičius yra pakankamas, kad neatitiktų paklausos ir kainos pradėtų spaustis.

„Pastarųjų metų sparčiai išaugusi pasiūla būsto kainoms neturėtų daryti įtakos, nes išaugusią pasiūlą atsveria po krizės suaktyvėjusi paklausa. Kalbant apie tolimesnes (2017-2018 m.) pasiūlos perspektyvas, panašu, kad toks aukštas statybų tempas Vilniuje gali kiek sulėtėti. Kylančios žemės sklypų kainos bei 2016 m. įsigaliosiantis reikalavimas projektuoti ir statyti ne mažesnės nei A energetinio efektyvumo klasės pastatus turėtų po truputį mažinti plėtotojų pelnus, o tuo pačiu ir naujų rinkos dalyvių (neprofesionalių plėtotojų) veržimąsi į šią rinką“, – svarsto „Ober-Haus“ atstovas.

Viltis Kaune ir Klaipėdoje

Kol Vilnius gali didžiuotis vėl pataikęs į naujų NT projektų vystymo vėžes, Kaunas su Klaipėda kol kas dar buksuoja, tačiau pragiedrulius bent S. Vagonis mano ir šiuose miestuose.

„Naujo būsto pasiūlos kiekiai Vilniuje tolesnėje ateityje nebeturėtų augti tokiu pačiu tempu, koks buvo pastaraisiais metais, o Kaune ir Klaipėdoje – atvirkščiai – galima laukti ir didesnės pasiūlos, jei plėtotojai labiau tikės šių miestų gyventojų perkamąja galia“, – optimistiškai nusiteikęs jis.

Vis dėlto Kauno ir Klaipėdos skaičiai dar plačios šypsenos nekelia. Kai Kaune 2008 m. buvo pastatyti 984 butai, pernai tik 270. Klaipėdoje rekordiniais 2009 m. – 1160, o pernai – vos 180.

„Didesnio pasiūlos šuolio šiuose miestuose 2016 m. dar nematysime, bet 2017 ir 2018 m. šiuose miestuose gali būti ir aktyvesni. Plėtotojai vis drąsiau kalba apie naujus ir įdomesnius projektus – pvz. vien tik „YIT Kausta“ per ateinančius 5 metus dešiniajame Neries krante Kaune planuoja pastatyti apie 400 butų“, – primena pašnekovas.

Tuo metu A. Antanavičius prideda, kad Kaune ir Klaipėdoje situacija išlieka gana stabili jau kelerius metus iš eilės ir didesnių pokyčių artimu metu nemato.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...