captcha

Jūsų klausimas priimtas

Buvusi kasininkė apie savo darbą atvirai: tai – vergovė

Daug aistrų sukėlęs ir galiausiai atmestas pasiūlymas riboti prekybos centrų darbo laiką šventinėmis dienomis atvėrė seną kasininkų darbo sąlygų žaizdą.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos (SAMPRO) pirmininkė Irina Judina sakė, kad prekybos centrų atstovų pažadai apie galimybę užsidirbti per šventes yra nieko verti, nes darbuotojų „į rankas“ gaunamas atlyginimas mėnesį su šventiniu laikotarpiu nuo eilinio mėnesio niekuo nesiskiria.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas savo ruožtu sakė, kad šia tema lengva manipuliuoti, nes šalies prekybos sektoriuje dirba apie 100 tūkst. darbuotojų, kurių didžiausia dalis yra kasininkai bei salės pardavėjai.

„Visose darbovietėse pasitaiko nepatenkintų savo darbo sąlygomis. Neabejoju, kad yra ir Seimo narių, kurių netenkina jų darbo sąlygos“, – teigė jis.

Pasidalino patirtimi

Po ankstesnio DELFI straipsnio apie tai, kiek galėjo uždirbti per Kalėdas dirbusios kasininkės, į redakciją kreipėsi beveik 10 savo patirtimi panorusių pasidalinti moterų.

Trijų iš jų tapatybės patvirtinti pavyko, tačiau ir jos atsisakė viešai skelbti savo vardus bei pavardes (kurios DELFI yra žinomos).

Pirmoji moteris tvirtino, kad prekybos centrų teiginiai apie dvigubą darbo per šventes apmokėjimą yra netiesa.

„Niekas nieko nemoka dvigubai, dirbau kasininke ketverius metus. Dirbdavau ir švenčių dienomis ir savaitgaliais, nes grafikas slenkantis ir niekas nežiūri, ar šventė, ar ne – moka tiek pat.

Net už papildomas darbo valandas kai kada negaudavau atlygio. Viskas priklauso nuo konkrečios parduotuvės vadovo. Dalis jų labai geraširdės ir už viršvalandžius sumoka, bet kitos ne tik kad nesumoka, bet dar apšaukia, jei nespėjai padaryti tam tikro darbo“, – pasakojo ji.

Antroji pašnekovė kasininke taip pat jau nebedirba. Tokį darbą ji apibūdino kaip vergovę.

„Algos mažos, krūvis didelis, o išėjus į kitą įmonę – alga dviguba, krūvis mažas ir šventės namie“, – džiaugėsi ji.

Moteris pasakojo, kad prekybos centre dirbo kaip arklys, o dabartinėje savo darbovietėje ne tik uždirba tarp 600 ir 800 eurų, bet dar ir už maistą bei keliones yra apmokama.

„Prekybos centre dirbome po 14 val. ir už tai niekas papildomai nemokėjo“, – sakė ji.

Trečioji DELFI parašiusi buvusi kasininkė pasakojo, kad buvo atsakinga ir už paskolų išdavimą, automobilio draudimą, loterijos bilietų ir cigarečių pardavimą, tačiau uždirbdavo tiek pat, kiek ir mažesnes atsakomybes turinčios jos kolegės.

Diktuoja sąlygas

Šias istorija komentavusi I. Judina patvirtino, kad prekybos centrai nedrįsta pažeisti Darbo kodekso nuostatų ir už švenčių dienas tikrai apmoka dvigubai.

„Tačiau, dėl (darbo švenčių dieną) padidėjusio pagrindinio atlyginimo darbdaviai sumažina kintamą darbo užmokesčio dalį. Kitaip tariant, ir įstatymo nepažeidžia ir savęs nenuskriaudžia“, – sakė ji.

Profesinės sąjungos vadovė pasakojo, jog pasitaiko ir akivaizdžios apgaulės atvejų, kai į darbo laiko apskaitos žiniaraštį įkeliama kita, ne šventinė diena. Taip valandų skaičius atitinka išdirbtų valandų skaičių, tačiau dvigubas apmokėjimas netaikomas.

„Savo darbo valandas darbuotojai gali pasiskaičiuoti patys, o dirbant pagal patvirtintą grafiką, viršvalandžių neturėtų būti, todėl kiekvienu atveju žmonės gali kreiptis į mūsų profesinę sąjungą, konsultuojame nemokamai“, – ragino ji.

I. Judina teigė, kad dėl prastų darbo sąlygų vyksta didelė kasininkų rotacija, kuri kai kuriais laikotarpiais siekia 75 proc. ir daugiau.

„Dėl to patys darbuotojai net negali įvertinti, ar pastaraisiais metais kas nors keitėsi į gerą, o tai darbdaviui, žinoma, labai naudinga“, – sakė ji.

„Darbdavys, siekdamas didesnio darbo efektyvumo, dažniausiai tai daro ne gerindamas darbo organizavimą, o didindamas darbo intensyvumą. Gaila, bet prekybos centrai dažniausiai eina primityviausiu keliu ir verčia darbuotoją dirbti pietų pertraukų metu, viršvalandinį darbą, papildomai už sergantį, atostogaujanti kolegą ir panašiai. Apmokėjimo adekvatumo klausimo darbuotojai net nekelia“, – teigė I. Judina.

Reguliuoja rinka

L. Vilimas DELFI sakė, kad darbo užmokesčio dydį prekybos sektoriuje reguliuoja darbo rinka, o darbdaviai, t.y. didelių ar mažų tinklų vadovai reaguoja į pokyčius visoje darbo rinkoje.

„Taip pat svarbu pabrėžti, kad tinklų darbuotojams (ar tai būtų kasininkas, ar sandėlio darbuotojas) atlyginimas visuomet sumokamas laiku, užtikrinamos ir visos socialinės garantijos. Už darbą švenčių metu su darbuotojais atsiskaitoma laikantis visų Lietuvos įstatymų reikalavimų. Papildomai, dažnu atveju atlyginimas nėra vienintelė priemonė, taikoma siekiant išlaikyti esamus darbuotojus ir pritraukti naujus. Tinklai taiko pasirinktas papildomas darbuotojų motyvavimo priemones, pavyzdžiui, lankstus grafikas, nemokamas maitinimas ir pan“, – sakė L. Vilimas.

Jo teigimu, piktintis, kad yra Lietuvos įstatymai, kurie reguliuoja darbą pagal grafikus ar darbą švenčių dienomis leidžia kompensuoti papildomu laisvadieniu, ir tai pateikti kaip priekaištą darbdaviams – nėra teisingas ar geranoriškas požiūris į darbą.

„Paprasta yra įtikti darbuotojams, jei tokių įmonėje yra trys ar penki. Prekybos tinkluose dirba dešimtys tūkstančių darbuotojų ir, matyt, nerealu būtų tikėtis, kad visų iki vieno jų supratimas apie savo darbą bus teigiamas“, – pažymėjo jis. 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...