captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuva kreipėsi į kaimynus: ragina nepirkti elektros iš Baltarusijos ir Karaliaučiaus

Lietuva ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš Baltarusijoje ir Rusijos Karaliaučiaus srityje statomų atominių elektrinių (AE). Energetikos ministras Rokas Masiulis kreipėsi į Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos ministrus, siūlydamas aptarti elektros pirkimą iš trečiųjų šalių, statančių nesaugias AE.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

„Turi būti nusiųstas aiškus signalas, kad elektra, kuri yra gaminama pažeidžiant tarptautinius branduolinės saugos reglamentus, saugumą ir tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą, nebus priimta ES. Todėl būtina nedelsiant išsamiai aptarti šį klausimą – pirmiausiai regioniniu, o galiausiai – ES lygiu, ir priimti sprendimus, siekiant užtikrinti vienodas elektros prekybos su šiomis šalimis sąlygas“, – rašoma gruodžio 23 dienos laiške keturių šalių ekonomikos ir energetikos ministrams.

Ministro teigimu, Karaliaučiuje ir Baltarusijoje statomos AE kelia grėsmę aplinkai, be to, sukuria nesąžiningą konkurenciją elektros rinkoje.

„Vienas klausimas turi būti labai atidžiai nagrinėjamas: elektros prekyba su trečiosiomis šalimis, atsižvelgiant į vykstančias arba planuojamas abejotinas atominių elektrinių statybas Baltarusijoje ir Karaliaučiaus regione – tiesiog ES pasienyje. Šie projektai yra įgyvendinami pagal iš esmės skirtingą reguliavimą ir politines sąlygas ir kelia kritinių grėsmių kaimyninėms ES valstybėms branduolinės saugos ir aplinkosaugos, taip pat nesąžiningos konkurencijos elektros gamyboje prasme“, – tikino R. Masiulis.

Lietuva ne pirmą kartą kelią klausimą dėl 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos Astravo AE Baltarusijoje saugumo. R. Masiulis gruodį teigė, kad Lietuva, Latvija ir Estija galėtų susitarti dėl mokestinės sistemos, kuri užkirstų kelią Astravo AE gaminamą elektrą eksportuoti į Baltijos šalis.

Anot jo, tokią galimybę šalys turėtų svarstyti, jei Astravo AE ir toliau bus statoma nesilaikant tarptautinių taisyklių.

„Pirmiausiai Lietuvai, Latvijai ir Estijai reikėtų bendrų susitarimų dėl tarifų sistemos, dėl mokestinės sistemos. Jei ta elektra būtų pakankamai apmokestinta, tada nebūtų stimulo ją atsiųsti į Lietuvą. Kadangi šis klausimas yra subtilus teisine prasme, liečia daug tarptautinių konvencijų, nesinori iš anksto sakyti tikslaus varianto, kokiu keliu eisime, bet kryptis, manau, turėtų būti tokia“, – interviu BNS gruodį teigė R. Masiulis.

Astravo AE klausimas lapkritį nagrinėtas Prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdyje Minske. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas tuomet BNS teigė, kad Lietuva ragino pakviesti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) misiją įvertinti AE aikšteles, nes tai rekomenduoja Espo konvencija ir manoma, kad tai nėra atlikta.

Susirūpinusi dėl Baltarusijos veiksmų ir negaudama pakankamai informacijos apie AE projektą, Lietuva pernai kovą kreipėsi į Orhuso konvencijos Atitikties komitetą, kuris birželį pateikė išvadas, jog Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas – PAV procesas turi būti tęsiamas, o į Lietuvos klausimus turi būti atsakyta.

Espo konvencijos šalys narės yra paskelbusios, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų. Pati Lietuva ne kartą kritikavo Baltarusiją, kad ji neužtikrina projekto, kuris statomas vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, saugumo.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...