captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Kuodis: finansų rinką beveik išvalėme nuo avantiūristų ir vagių

Per pastaruosius metus Lietuvos bankas iš finansų rinkos beveik pašalino nusikalstamo modelio institucijas, tačiau dar liko kur padirbėti, mano Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
 
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Per pastaruosius metus Lietuvos bankas iš finansų rinkos beveik pašalino nusikalstamo modelio institucijas, tačiau dar liko kur padirbėti, mano Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

„Per 1,5 metų, manau, mums beveik pavyko išvalyti finansų sektorių nuo finansinių avantiūristų ir vagių, bet galbūt dar nepilnai, aš negaliu konkrečiai sakyti vardų dėl suprantamų priežasčių, bet yra dar tam tikrų problemų, daugiausiai, beje, kredito unijų srityje, nes pati valdymo struktūra yra visiškai kvaila. Žmonės neša pinigus, kur jiems daugiausiai moka, nes jie nieko nebijo – yra indėlių draudimas“, – LRT laidoje „Pinigų karta“ sakė R. Kuodis.

Pasak jo, dėl to pajininkams atsiranda pagundos naudojant schemas išsidalinti pinigus. Jis pateikė vieną iš schemos pavyzdžių: kredito unijos vadovas teigia, kad kreditas yra išduotas keliasdešimčiai metų, jis bus grąžinamas skolinimo terminui pasibaigus, o unijos vidaus tvarkos nepažeistos.

„Bet esmė kokia? Kreditas išduotas su mintimi, kad jis niekada nebus grąžintas, kažkiek laiko bus mokamos palūkanos iš to pačio kredito, nėra jokio verslo plano, turtas užstatytas už kelis milijonus yra ferma išdužusiais langais, kurios vertė kokių 50 tūkst., t.y. realiai tokia yra plytų vertė. Tai teisė leidžia žiūrėti į esmę, niekada teisinė sistema nebuvo pasakiusi, žiūrėk siaurai į raidę, į kažkokias vidines tvarkas, kurias, aišku, gali pritempti prie bet kokio nusikalstamo modelio kaip tik nori“, – dėstė R. Kuodis.

Anot jo, pasikeitus Lietuvos banko vadovybei finansų rinkos dalyviams, priimantiems visuomenės pinigus, buvo duotas signalas, kad pavojingos praktikos turi baigtis, o požiūris, jog viskas teisėta nebegalioja.

„Siauras požiūris, kad „vse zakonno“ (rus. viskas teisėta) ir privedė prie to, kad „Snoras“ vietoje 2 mlrd. litų banko tapo 8 mlrd. litų banku su visomis pasekmėmis ir kaina visuomenei“, – priminė R. Kuodis.

Jis sako, jog nusikalstamoje schemoje dalyvauja ne tik dalies kredito unijų vadovai ir pajininkai, bet ir turto vertintojai, auditoriai, o dėl jų veiklos principų Lietuvoje turėtų būti atskira kalba.

Pavadino šešėline bankininkyste

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas mano, jog kredito unijų segmente viskas tvarkingai atrodo popieriuje, tačiau realybėje jų paslaugos yra tapusios „šešėline bankininkyste“ (angl. shadow banking).

„Kitaip tariant nuo tų pamatinių principų, kurie buvo kažkada sugalvoti, kad žmonių grupelė, kuri turi bendrus interesus, vienas kitą pažįsta, ar tai būtų universiteto dėstytojai, ar kokie pokerio žaidėjai, jie sueina, turi bendrą verslą, investuoja pinigus, tą, ką uždirba, išsidalina – šitas modelis išsigimė kaip ir daugelyje kitų šalių. Net kredito unijos pavadinimas pradeda nebeatspindėti jokio bendrumo saito tarp nieko, pavyzdžiui, Nacionalinė kredito unija. Ką tai reiškia? Kad tautą jungia? Akivaizdu, kad tai jau esminis nukrypimas nuo kredito unijos esmės“, – dėstė ekonomistas.

Buvęs Ūkio banko stebėtojų tarybos pirmininkas ir akcininkas, dabar esantis bankinio ir finansų sektoriaus ekspertus vienijančios bendrovės Finansų valdymo sprendimų centras pirmininkas Liutauras Varanavičius mano, kad kredito unijos užima skolintojo nišą, kai bankai skolinti mažesniems projektams atsisako. Anot jo, Lietuva galėtų pasiekti Airijos pavyzdžiu, kai mažosioms kreditų unijoms taikomi vieni reikalavimai, didesnėms – kiti, o didžiausioms – dar kiti. Tačiau R. Kuodžio nuomonė buvo kategoriška.

„Pasaulinė patirtis parodė, kad negalima turėti tokių mišrių ir pusiau skaidrių, pusiau nesureglamentuotų formų kaip šešėlinė bankininkystė. Mes turime išskaidrinti situaciją. Jeigu kredito unijos nori veikti pagal bankų principus, jos turi vykdyti visus reikalavimus“, – sakė jis.

R.Kuodžio asmenine nuomone, geresnė kryptis būtų kita: kad kredito unijos virstų kolektyvinio investavimo subjektais, kaip pensijų fondai, o žmonės iš unijų atgautų pinigų pagal tai, kaip unijai sekėsi investuoti.

„Aišku, tai reikia išspręsti įstatyminiais būdais, bet tą darys Seimas ir Seimui gali šauti į galvą kas tik nori. Bet vienas dalykas, kurio tikrai laikysiuos visą gyvenimą: jeigu dviračių taisykla veikia kaip bankas, aš manysiu ją esant banku, nesvarbu, kas parašyta teisiškai – ar tai dviračių taisykla, ar ne. Su kredito unijomis dabar dėl metamorfozių, identiteto paieškų turime situaciją, kurią išnaudoja žulikai“, – konstatuoja R. Kuodis.

Pasak jo, tai yra bėda, nes žmonės neturi paskatų to, kas daroma su jų pinigais, nes jų indėliai iki 100 tūkst. EUR pagal įstatymus yra apdrausti.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...