captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Vasiliauskas: Vladimirui Romanovui mes klausimų jau nebeturime

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas aiškina, kad derybos dėl Ūkio banko prijungimo prie Šiaulių vyksta intensyviai. Tikimasi, kad per šią savaitę bus susitarta, tokiu atveju šią savaitę gyventojai galės ir pradėti disponuoti savo lėšomis.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas aiškina, kad derybos dėl Ūkio banko prijungimo prie Šiaulių vyksta intensyviai. Tikimasi, kad per šią savaitę bus susitarta, tokiu atveju šią savaitę gyventojai galės ir pradėti disponuoti savo lėšomis.

„Kiek aš žinau, derybos vyksta labai įtemptai, kalbame ne apie žvakių fabrikėlio pardavimą, o apie finansų instituciją ir milijonus litų. Didžiulė įtampa, tokios ir turi būti derybos“, – po susitikimo su Biudžeto ir finansų komiteto nariais Seime sakė V. Vasiliauskas.

Derybininkams, tai yra, Ūkio bankui, Šiaulių bankui ir Indėlių ir  investicijų draudimo fondui, yra iškeltas tikslas susiderėti per šią savaitę.

„Mes jam (V.Romanovui) klausimų jau nebeturim. Kiti gali jam turėti klausimų. Čia visų pirma turiu omenyje privačius kreditorius“, – sakė V. Vasiliauskas, paklaustas, ar Lietuvos bankas neketina susisiekti su pagrindiniu Ūkio banko akcininku Vladimiru Romanovu.

Blogas lietuviškas kapitalas?

Nepaisant to, kad per pusantrų metų griuvo du vietinio kapitalo bankai, krečiamos kredito unijos, V. Vasiliauskas teigia nemanąs, kad tai yra kapitalo kilmės problema – negalima sakyti, kad lietuviško kapitalo bankai yra pasmerkti žlugti.

„Nenorėčiau skirstyti lietuviško, skandinaviško kapitalo. Negalima suabsoliutinti. Tiek „Snoro“ atveju, tiek Ūkio banko atveju, mes tiesiog matome kišenių supainiojimo variantus, ir tiek. Turime kitus finansinius tarpininkus, mažesnius lietuviškus bankelius, Šiaulių banką su EBRD, kur viskas yra gerai. Turime ir nemažą skaičių kredito unijų, kurios tvarkingai veikia, nėra tokių godžių apetitų. Turime puikių pavyzdžių. Taip, tie pusantrų metų yra aktyvūs iš mūsų pusės, problemos yra įsisenėjusios“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Jis konkrečiai neįvardijo, ar Lietuvos bankui nerimą kelia dar kuri nors Lietuvoje veikianti finansų institucija.

„Kredito unijų sektorių mes stebime. Tas nenutrūkstamas srautas informacijos eina apie pritaikytas atskiras priemones atskiroms kredito unijoms. Konkrečių subjektų aš, matyt, negalėčiau įvardyti“, – sakė Lietuvos banko vadovas.

Anksčiau 15min.lt Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis sakė, kad finansų rinka vis dar nėra iki galo sutvarkyta.

B. Bradauskas valstybinio banko idėjos neatsisako

Praėjusią savaitę Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas pareiškė, kad reikia kurti valstybinį banką siekiant apsaugoti valstybės lėšas.

Tokios idėjos jis vis dar neatsako. B. Bradausko teigimu, dalį funkcijų būtų galima suteikti Lietuvos paštui.

„Būtinai, aš jos neatsisakau, – paklaustas, ar nebepuoselėja valstybinio banko idėjos, aiškino parlamentaras. – Pirmas žingsnis, ką galime žengti, tai eilę funkcijų pavesti mūsų paštui. Sakykime, priimti mokėjimus ir visa kita ir bent kiek pažaboti bankų monopoliją.“

Jo teigimu, jei nebus sukurta alternatyva Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams, žmonės nuolatos bus skriaudžiami.

„Daug kas labai abejoja, ar galėtų dirbti valstybinis komercinis bankas Lietuvoje. Kažkodėl kitur užsienyje dirba ir valstybės įmonės, ir valstybės draudimas, pas mus galvojama, kad Lietuva išskirtinė. Nesutinku su tuo ir laikausi savo nuomonės, kad valstybė turi turėti savo banką. (...) Turiu daug palaikančių, daug kritikų. Aišku, kritikai stipresni, turtingesni, nes kas nori atiduoti rinką“, – aiškino B. Bradauskas.

Visgi konkrečių argumentų, kodėl Lietuvai reikia valstybės banko ir kaip jis užtikrintų finansų stabilumą, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas nepateikė.

Jokių studijų ir tyrimų dėl valstybės banko įtakos finansų rinkai esą daryti nereikia: „viskas ir taip aišku.“ 

Proga populizmui

B. Bradauskas taip pat teigė supratęs pensininkų klausimą – esą jie turėtų tokiu atveju būti pirmoje eilėje. Tam jis ketina teigti įstatymo projektą. Tačiau kokį, B.Bradauskas paaiškinti taip ir nesugebėjo.

„Būna kurie tauposi sąskaitose, kurie gali būti neapdrausti. Pensininkai tuos savo pinigėlius tauposi, nori padauginti, eiliškumą tiesiog įtvirtinti, kad, jeigu būtų nedrausti tie indėliai, jie neprarastų jų“, – aiškino B.Bradauskas.

Tačiau neapdraustų indėlių (viršijančių 100 tūkst. eurų) pensininkai beveik neturi, o perkeliant indėlius į kitą banką apskritai nesudaroma jokia eilė ir pinigus visi gali atgauti iškart.

„Pensininkai ne prie ko, kad bankas bankrutuoja“, – toliau tęsė parlamentaras, pabrėžęs, kad teiks siūlymą, tačiau kokį, neįvardijo.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...