captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klaipėdiečiams – šokas dėl 10 kartų didesnio žemės mokesčio

Praėjus pusantro mėnesio nuo naujo žemės mokesčio įsigaliojimo, pirmieji žemės sklypų pajūryje savininkai atsikvošėjo – mokesčiai už gyvenamosios, taip pat žemės ūkio paskirties sklypus išaugo nuo 3 iki 10 kartų.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Praėjus pusantro mėnesio nuo naujo žemės mokesčio įsigaliojimo, pirmieji žemės sklypų pajūryje savininkai atsikvošėjo – mokesčiai už gyvenamosios, taip pat žemės ūkio paskirties sklypus išaugo nuo 3 iki 10 kartų.

Gyventojus ištiko šokas

Nuo šių metų žemės sklypo mokestis skaičiuojamas remiantis vidutine rinkos verte. Žemę Registrų centro užsakymu perkainojo turto vertintojai.

Girkaliuose Klaipėdos rajone gyvenanti Lina M. prie sodybos turi 25 arų sklypą, kurio nominali vertė iki šių metų pagal Registrų centro duomenis buvo 5 tūkst. 342 Lt. Už šį sklypą žemės mokestis per metus siekė 39 litus.

Moteris Registrų centro duomenų bazėje, įvedusi unikalųjį savo sklypo numerį, sužinojo, kad baigiantis šiems metams už žemę turės mokėti jau 244 Lt, tai yra 6 kartus daugiau nei iki šiol.

„Paaiškėjo, kad mano sklypas jau vertas 122 tūkst. Lt. Pritaikius Klaipėdos rajono savivaldybės nustatytą turto mokesčio tarifą, žemės mokestis išaugo 6 kartus“, – stebėjosi Lina M.

Kitas Girkalių gyventojas Gediminas D. išsigando, kai sužinojo, kad jo turimas 1,3 ha žemės ūkio paskirties sklypas įvertintas 79 tūkst. 900 Lt, kai iki tol jo vertė buvo 2 tūkst. 498 Lt ir per metus jis valstybei mokėdavo 8,48 Lt mokesčių. Šiemet po žemės pervertinimo mokestis sieks 199 litus, tai yra 8 kartus daugiau, nei buvo.

„Pagal naują žemės verčių nustatymą 1 ha žemės ūkio paskirties sklypas Girkaliuose kainuoja 60 tūkst. 500 Lt. Tačiau pabandykite už tokią sumą parduoti, niekas daugiau nei 15 tūkst. litų nemokės. Iš kur jie ištraukė tokius vertinimus?“ – stebėjosi Girkalių gyventojas.

Vertę nulėmė turto bumas?

Vyras teigė, kad paskutinį kartą žemė buvo vertinta 1995 metais. Nustatydami naujas jos vertes turto vertintojai greičiausiai skaičiavo kainų vidurkį per paskutinius 18 metų. Per nekilnojamojo turto bumą Girkaliuose vieno hektaro žemės vertė rinkoje siekė net 200 tūkst. litų. Tikėtina, tai nulėmė ir dabartinį žemės vertės dydį.

Ne mažesnis nerimas apėmęs ir prestižinių pajūrio kvartalų žemės savininkus. Jovita K., gyvenanti Giruliuose, prie sodybos turi 15 arų sklypą, už kurį iki šiol mokėjo maždaug 200 litų žemės mokestį. Nuo šių metų ši suma sieks apie 1 tūkst. Lt.

Karklėje gyvenanti Rasa B., prie sodybos turinti 10 arų, iki šiol už žemę per metus mokėdavo 10 litų. Kol kas moteris nepasitikslino, kaip Registrų centro vertintojai pervertino jos turimos žemės vertę, tačiau net neabejoja, kad mokestis gali būti keliasdešimt kartų didesnis.

Žemės vertė skiriasi pagal rajono teritorijų ribas ir yra orientuota į žemės pirkimo-pardavimo kainą toje teritorijoje.

Įvertinimo skųsti neskuba

Registrų centro atstovo Aido Petrošiaus teigimu, savininkai neskuba skųsti nustatytų jų turto mokestinių verčių.

„Registrų centras sulaukė tik vieno mokesčio mokėtojo prašymo peržiūrėti statinių ar žemės mokesčiais apmokestinamų objektų vertes“, – tvirtino A. Petrošius.

Girkalių gyventojas, kurio žemės ūkio paskirties sklypo vertė po pervertimo išaugo 8 kartus, dar dvejoja, ar skųs tokį įvertinimą.

„Nežinau, kaip gali būti iškraipytas tas mano apskundimas. Nesu tikras, kad paskui nenukentėsiu. Bet aiškiai žinau viena, kad kai kuriems žemės savininkams prieš kitas Kalėdas, kai susimokės žemės mokesčius, nebus už ką nupirkti pyrago“, – tikino Gediminas D.

Atitinka realią turto vertę?

Žemės mokesčio mokėtojai savo valdomų sklypų mokestines vertes gali mėginti pakoreguoti iki liepos 1 d. Tačiau žemės rinkos vertė nuo skundžiamos turi skirtis mažiausiai penktadaliu.

Pernai Registrų centras sulaukė beveik 250 individualaus vertinimo ataskaitų, kuriomis siekta pakoreguoti daugiau nei 400 nekilnojamųjų daiktų nustatytas mokestines vertes. Registrų centras tenkino maždaug keturis penktadalius apeliacijų, o vieną penktadalį atmetė.

„Žemės kainos ne išaugo, bet pasikeitė. Nominali žemės vertė, kuri buvo skaičiuojama anksčiau, nieko bendro su rinkos verte neturėjo. Ji buvo tarsi „iš dangaus„ nurašyta pagal sovietmečio metodiką. Pagal ES nuostatą visi turto mokesčiai turi būti skaičiuojami nuo realios turto vertės“, – tvirtino A.Petrošius.

Didžiausias kainų skirtumas Klaipėdos rajone numatomas priemiestinėse Sendvario, Dovilų, Dauparų-Kvietinių, Kretingalės seniūnijose.

„Dabar mes žinome, kad turto vertė yra objektyvi, ir tai galime įrodyti“, – tvirtino A.Petrošius.

Masinis sklypų vertinimas piliečiams nekainavo, paslaugą užsakė Registrų centras ir apmokėjo valstybė. Tačiau tie, kurie nesutinka su nustatyta žemės verte, turto vertintojus samdytis ir jiems mokėti turės patys. Tai kainuotų kelis šimtus litų.

Savivaldybės tikisi praturtėti?

Savivaldybėms, nustačius didesnius tarifus, atsirado proga surinkti daugiau žemės mokesčio. Tačiau tokiu atveju valstybė joms gali nutraukti dotacijas.

Tad gali būti, kad kai kurios savivaldybės nesuinteresuotos uždirbti iš žemės mokesčio, kuris sunkiau prognozuojamas, bet nori turėti garantuotas pajamas iš valstybės biudžeto. Todėl, galima spėti, nustatydamos žemės mokesčio tarifus, jos nepiktnaudžiavo.

Mokesčių inspekcijos duomenimis, iš viso šalyje yra daugiau nei 939 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų šį mokestį moka apie 577 tūkst. gyventojų ir įmonių. 2010 metais buvo sumokėta 52 mln. Lt, 2011 metais – 54 mln. Lt, pernai – apie 64 mln. Lt žemės mokesčių.

Žemės mokestį 2012 m. Klaipėdos apskrityje turėjo sumokėti apie 59 tūkst. gyventojų ir įmonių. Jų sumokėta žemės mokesčio suma – daugiau nei 5,6 mln. Lt. Iš jų Klaipėdoje – per 1,8 mln. Lt, Palangoje – 1,1 mln. Lt, Klaipėdos rajone – 0,7 mln. Lt.

Komentaras

Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros agentūros direktorius

Šitas žemės mokestis, kuris yra priimtas 2011 m. pabaigoje, nebuvo derintas ir svarstytas nei su verslo bendruomene, nei su piliečiais. Pradžioje mokesčio tikslas buvo truputėlį kitoks, nei jis yra dabar. Tai yra tikslas buvo sumažinti dirvonuojančių, apleistų žemės ūkio paskirties naudmenų skaičių. Tačiau kai kurios savivaldybės tuo pasinaudojo ir mokestį pritaikė ne tik žemės ūkio, bet ir gyvenamosios ar komercinės paskirties sklypams. Mes nemanome, kad tai yra visiškai teisėta ir atitinka pradinį įstatymo sumanymą. Įstatymo esminiai pokyčiai buvo trys: pirmiausias tai, kad žemės mokestis pradedamas skaičiuoti nuo vidutinės rinkos vertės, o ne nuo nominalios Registrų centro vertės, kuri būdavo iki šiol. Antras pokytis – išplėsta mokesčio tarifų bazė. Iki šiol tarifas buvo ne daugiau nei 1,5 proc. nuo nekilnojamojo turto vertės, dabar jis siekia net iki 4 proc. Kai kurios savivaldybės gali tuo piktnaudžiauti ir dengti savo įsiskolinimus, nes dabar dauguma savivaldybių skendi skolose. Ir trečias pokytis – dėl apleistos žemės, kuri turi būti apmokestinta maksimaliu 4 procentų tarifu. Apleista žemė įvardyta kaip nenaudojama. Tačiau numatytas pereinamasis mokesčio mokėjimo laikotarpis. Pirmaisiais metais bus taikoma tik 20 procentų mokesčio padidėjimo, antrais metais – 40 proc., trečiaisiais – 60 proc., paskui – 80 proc. Ir tik penktaisiais metais tas mokestis taikomas pilna apimtimi. Tačiau net įvertinus tai, permainos žemės apmokestinime yra per didelės dabartinės rinkos situacijoje, kuri tik pradeda atsigauti, pragulėjusi dugne 3–4 metus. Toks žemės naudojimo skatinimas, kai nėra realaus poreikio statyboms, vystymui, nėra investicijų, tas dirbtinis stimuliavimas „parduok žemę arba kažką daryk“ yra bauginantis, ypač verslininkams.

Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai

Klaipėdos mieste 2004 m. žemės sklypų buvo 6 197, per 9 metus iki 2013 sausio 1 d. jų išaugo iki 8 216.

Klaipėdos rajone 2004 m. sausio 1 d. buvo įregistruoti 42 341 žemės sklypai, 2013 m. sausio 1 d. – 78 032.

Kretingos rajone 2004 m. buvo 20 156 sklypų, 2013 sausio 1 d. – 39 574.

Palangoje 2004 m. registruoti 3 527 žemės sklypai, šių metų sausio 1 d. – 6 856.

Šaltinis: registrucentras.lt

2013 m. žemės mokesčio tarifai procentais nuo žemės mokestinės vertės

Klaipėdos miesto savivaldybėje gyvenamosioms teritorijoms taikomas iki 0,4 proc. tarifas, komerciniams sklypams – iki 0,6 proc., pramoniniams ir sandėliavimo teritorijoms – 0,7 proc., sodų bendrijoms – 0,1 proc.

Klaipėdos rajone žemės ūkio paskirties sklypams taikomas tarifas nuo 0,15 iki 1,1 proc., sodų bendrijoms – 0,2 proc., gyvenamosios paskirties sklypams – nuo 0,15 iki 0,8 proc., apleistoms žemės ūkio naudmenoms – 4 proc.

Kretingos rajone žemės ūkio paskirties teritorijoms taikomas tarifas nuo 0,6 iki 1,1 proc., sodų bendrijoms – 0,2 proc., gyvenamosioms teritorijoms – 0,4 proc., apleistiems sklypams – 4 proc.

Palangoje gyvenamosios paskirties žemės sklypams savivaldybė nustatė tarifus nuo 0,3 iki 1,3 proc.

 

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...