captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mažėjant TV žiūrovų pripažįstama technologijų svarba

Per pastaruosius 5–10 metų televizija ir patys televizoriai pasikeitė neatpažįstamai. Ne mažiau reikšmingos permainos įvyko ir vartotojams nematomuose televizijų užkulisiuose, rašo „Verslo žinios“. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Per pastaruosius 5–10 metų televizija ir patys televizoriai pasikeitė neatpažįstamai. Ne mažiau reikšmingos permainos įvyko ir vartotojams nematomuose televizijų užkulisiuose, rašo „Verslo žinios“.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) nužingsniavo britų kompanijos BBC pramintu taku – į vieną darinį sujungė interneto portalą, radiją ir televiziją, žiūrovams pasiūlė su turiniu susijusių programėlių, skirtų išmaniesiems įrenginiams, sukūrė savo kanalą vaizdo klipų dalijimosi portale „YouTube“, pradėjo naudoti Vilniaus universiteto superkompiuterį, bendradarbiauti su studentais ir kurti interaktyviąją televiziją.

„2012 metų antroje pusėje atnaujinome svetainę ir pakeitėme prekės ženklą. (...) Dabar jau esame radijas ir televizija internete. Ten pateikiame savo laidas, reportažus ir kitą turinį. Aktyviai vykdome kryžminę rinkodarą (angl. cross promotion) – kiekviename iš trijų LRT sklaidos kanalų anonsuojama ir reklamuojama informacija iš likusių dvejų“, – sako Arnas Zuikis, LRT Komunikacijos ir teisių valdymo departamento vadovas.

Atnaujinęs svetainę ir prekės ženklą, nacionalinis transliuotojas sutvarkė ir audiovizualinį portalo archyvą – vadinamąja mediateką. Apie 200 tūkst. litų kainavę darbai, anot A. Zuikio, pasiteisino – maždaug 70 proc. LRT portalo lankytojų keliauja tiesiai į mediateką.

Šiuo metu LRT archyve yra per 30 tūkst. val. vaizdo ir apie 40 tūkst. val. garso medžiagos. Už duomenų saugojimą serveriuose ir priežiūrą transliuotojas per mėnesį moka apie 15 tūkst. litų, praneša „Verslo žinios“.

Beje, pasak A. Zuikio, valanda filmuotos medžiagos „sveria“ apie 20–25 GB. Tačiau vartotojams internete parengti reikia dešimtis kartų mažesnius failus. Siekdama paspartinti medžiagų perkodavimo į mažesnį formatą greitį, LRT pasitelkė Vilniaus universiteto superkompiuterį. Sutartis su universitetu pasirašyta ketvirtadienį. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...