captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šiauliuose kunkuliuoja ginčai, kaip geriau šildytis

Šiauliečiams šilumą tiekiančiai monopolininkei „Šiaulių energijai“ gresia pražūtis. Tokią grėsmę įžvelgiantys politikai ir visuomenininkai ragina iš naujo svarstyti jau palaimintą investicijų į šilumos ūkį planą.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Šiauliečiams šilumą tiekiančiai monopolininkei „Šiaulių energijai“ gresia pražūtis. Tokią grėsmę įžvelgiantys politikai ir visuomenininkai ragina iš naujo svarstyti jau palaimintą investicijų į šilumos ūkį planą.

Šiaulių valdžios kritikai nuogąstauja, kad tarybos posėdyje priimti sprendimai dėl investicinio projekto negrįžtamai pakenks bendrovei „Šiaulių energija“, o vėliau smūgį pajus ir šilumos vartotojai.

„Būtina kuo skubiau persvarstyti įmonės „Šiaulių energija“ investicijas į naują biokuro katilinę, nes po to bus vėlu – miestui priklausanti bendrovė nebepajėgs konkuruoti su privataus kapitalo įmonėmis“, – sakė Šiaulių tarybos narys Artūras Visockas.

Su specialistais ilgai diskutavęs politikas siūlo statyti ne tarybos patvirtintą vieną 20 megavatų (MW) galios biokuro katilinę, o kelias, bet dukart didesnės galios.

Tada miestiečiams gerokai atpigtų šiluma, o į šilumos ūkį besiveržiantis privatininkas būtų priverstas dirbti nebe lengvatinėmis sąlygomis.

Praėjusią vasarą Šiauliuose buvo atidaryta termofikacinė elektrinė, kainavusi 104,5 milijono litų. Joje naudojamas tik biokuras, todėl miestiečiams šį šildymo sezoną sąskaitos sumažėjo 13 procentų.

Žada net dvi katilines

Savivaldybei pavaldi „Šiaulių energija“ paskelbė ketinanti statyti dar vieną 20 MW galios biokuro katilinę. Teigiama, kad ši katilinė dar labiau atpigins šilumą.

Tačiau tokios pat galios katilinę iki šių metų lapkričio ketina pastatyti ir privataus kapitalo bendrovė. Ji planuoja pagaminti penktadalį sunaudojamos šilumos energijos – 95 tūkst. MWh, o ją supirkti įpareigoja Šilumos ūkio įstatymas.

Nauda tik privatininkams

Privačios bendrovės pagaminta energija turi būti supirkta ne didesne kaina nei monopolininko savikaina. Jei pasiūloma bent kiek mažesnė kaina, privaloma supirkti visą siūlomą energijos kiekį.

Tai ir yra didžiausia grėsmė: Šiauliuose didžioji dalis energijos pagaminama dujų katiluose, todėl kilovatvalandės gamybos savikaina dabar siekia 12,09 cento, o nauju biokuro katilu – 6,08 cento.

„Vadinasi, privatininkas žersis pelną, jį investuos, o savivaldybės įmonė per kelerius metus gali būti priversta užleisti didžiąją rinkos dalį“, – aiškino A. Visockas.

Savivaldybei pateiktą „Šiaulių energijos“ medžiagą išanalizavę specialistai stebėjosi, kad yra ir daugiau privačiam šilumos energijos gamintojui palankių sprendimų.

Pavyzdžiui, „Šiaulių energija“ numato, kad jos naujuoju biokuro katilu bus pagaminama 63,36 tūkst. MWh, tokios pat galios privačioje katilinėje – net 95 tūkst. MWh energijos.

Dujų katiluose bus pagaminama 96,7 MWh energijos. Tai reiškia, kad „Šiaulių energija“ planuoja deginti kone 3 kartus brangesnes dujas, o naująjį biokuro katilą paleisti ne visu pajėgumu.

Pagrasino net prokurorais

Šiaulių visuomeninių organizacijų atstovai dar prieš palaiminant šį „Šiaulių energijos“ projektą ragino politikus atsikvošėti.

Iniciatyvinės grupės vardu kalbėjęs Vytautas Kabaila pažymėjo, kad miestui būtina statyti ne 20 MW, o dukart galingesnę biokuro katilinę.

Su specialistais skaičiavimus atlikęs V.Kabaila stebėjosi itin brangiais projektais. Radviliškio, Mažeikių, Ukmergės biokuro katilinių statyba domėjęsis visuomenininkas nustebo, kad šių savivaldybių investicijos į biokuro 1 MW galios katilinę siekė apie 0,5 milijono litų, o Šiauliuose norima statyti dukart brangiau.

Į Šiaulių tarybą su prašymu neskubėti tvirtinti projekto kreipęsis V.Kabaila pateikė skaičiavimus, kad pastačius 40 MW galios biokuro katilinę pagaminti 1 kilovatvalandę šilumos energijos kainuotų tik 6,5–7 centus.

V.Kabailos iniciatyva nebuvo išgirsta, o meras Justinas Sartauskas pareiškė, kad šiauliečio mintis perduos įvertinti Specialiųjų tyrimų tarnybai ir prokuratūrai.

Kilus aistroms buvo paskelbta pertrauka. Po jos kalbėjęs „Šiaulių energijos“ atstovas įvardijo, kad pastačius 20 MW biokuro katilą šilumos energijos savikaina sumažės iki 7,73 cento už kWh.

Tačiau tai buvo tik žodžiai: dokumentuose liko kitas skaičius – 9,85 cento už kWh.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...