captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europinio biudžeto karpymai kol kas Lietuvos nepalietė

Europos Sąjungos biudžeto 2014–2020 metams karpymo žirklės, kol kas Lietuvos nepalietė. Mūsų šaliai pavyko išlaikyti biudžeto projektą, kuris buvo pasiektas lapkričio mėnesį Europos Vadovų Tarybos pabaigoje.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Europos Sąjungos biudžeto 2014–2020 metams karpymo žirklės, kol kas Lietuvos nepalietė. Mūsų šaliai pavyko išlaikyti biudžeto projektą, kuris buvo pasiektas lapkričio mėnesį Europos Vadovų Tarybos pabaigoje.

Naujajame ES biudžeto projekte išlieka nuostata leisianti Lietuvai, kaip gilią krizę patyrusiai šaliai, taikyti išimtį, ribojant skiriamą struktūrinės paramos dalį, siejant ją su bendruoju vidaus produktu.

Pasiekus kompromisą, struktūrinė parama Baltijos šalims būtų mažiau ribojama dėl didžiulio ekonomikos nuosmukio 2008–2010 metais. Valstybėms, kurių BVP 2008–2010 metais smuko daugiau nei vienu procentu, paramos „lubos" būtų padidintos iki 2,59 proc. nuo BVP, bet parama negalėtų viršyti 2,35 proc. BVP.

Toks pasiūlymas buvo pateiktas ir lapkričio gale įvykusios Europos Vadovų Tarybos pabaigoje.

Išlaikyta parama Ignalinos AE

Naujajame ES Tarybos prezidento Hermano van Rompuy pasiūlyme dėl ES 2014–2020 metų biudžeto yra išlaikyta didesnė parama Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.

Penktadienio rytą nutekintame naujausiame biudžeto projekte elektrinės uždarymui numatoma 400 mln. eurų nuo 2014 iki 2020 metų, tačiau, ši suma paskaičiuota remiantis 2011 metų kainomis. Toks pats pasiūlymas buvo pateiktas ir lapkritį įvykusios Europos vadovų tarybos gale.

Dar ankstesniame pasiūlyme buvo numatyti 2017 metai, iki kada Lietuva gautų paramą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui 210 mln. eurų sumą. Lietuva prašė 770 mln. eurų paramos būsimam finansiniam laikotarpiui.

Ūkininkų nenuskriaudė

Pasiūlyme, dėl kurio dar derėsis Europos Vadovai, numatoma, kad tiesioginių išmokų ūkininkams lygis  visose Europos Sąjungos šalyse iki 2020 metų turi pasiekti 196 eurus už hektarą.

Šiuo pasiūlymu numatoma, kad tiesioginių išmokų augimas prasidės nuo 2015 metų. Visų šalių narių, kurių tiesioginės išmokos už hektarą yra mažiau nei 90 proc. ES vidurkio, iki 2020 metų trečdaliu priartės prie vidurkio.

Pirminiu pasiūlymu tiesioginės išmokos būtų augusios iki 178 eurų už hektarą. Šiuo metu Lietuvos ūkininkai gauna 143 eurų už hektarą tiesiogines išmokas, o ES vidurkis yra 249 eurai už hektarą.

Baltijos šalių ūkininkai prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybai buvo surengę protesto akciją prašydami tiesioginių išmokų, kurios būtų bent jau arčiau europinio vidurkio nei dabar.

Latvijos žemės ūkio ministre Laimdota Straujuma socialiniame tinkle „Twitter“ jau pareiškė neigiamą nuomonę apie pasiūlymą dėl paramos žemdirbiams. Latvių netenkina, kad neišsiderėta didesnė suma.

Šiuo metu latvių ūkininkai gauna pačias mažiausias, 90 eurų už hektarą siekiančias tiesiogines išmokas.

Bendras biudžetas mažėjo

Bendra europinio biudžeto suma, kurią realiai ketinama išmokėti per septynerių metų laikotarpį palyginti su ankstesniu pasiūlymu akivaizdžiai sumažėjo. Lapkritį buvo kalbama apie 943 mlrd. eurų, dabartiniame pasiūlyme liko 908,4 mlrd. eurų suma.

Maksimalūs įsipareigojimai taip pat mažėjo nuo 973 mlrd. eurų iki 960 mlrd. eurų.

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...