captcha

Jūsų klausimas priimtas

Briuselyje tęsiasi ES pinigų pyrago dalybos

Ketvirtadienį popiet į Briuselį renkasi Europos Sąjungos viršūnės derėtis dėl 2014–2020 metų biudžeto. Lapkritį derybos žlugo, nes turtingosios šalys pareikalavo išlaidas apkarpyti 30 mlrd. eurų. 

Ketvirtadienį popiet į Briuselį renkasi Europos Sąjungos viršūnės derėtis dėl 2014–2020 metų biudžeto. Lapkritį derybos žlugo, nes turtingosios šalys pareikalavo išlaidas apkarpyti 30 mlrd. eurų.

Per viršūnių susitikimą ketvirtąjį kartą protesto akciją žada surengti Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių žemdirbiai nesutikdami su jiems mokamomis mažiausiomis Bendrijoje tiesioginėmis išmokomis.

Po daugiau nei dviejų mėnesių pertraukos Briuselyje vėl ruošiamasi vadovų deryboms dėl septynerių metų biudžeto. Nuotaikos skirtingos – Didžiosios Britanijos premjeras, kaip ir anksčiau, reikalauja didelių karpymų, tačiau šį kartą jo retorika ne tokia skambi.

Prancūzijos vadovas pasiruošęs sutikti su mažesniu biudžetu, tačiau tik užsitikrinęs, kad nestos Europos ekonomikos augimas, o sunkiai besiverčiančios Pietų valstybės dėl karpymų nenukentės.

Tačiau šį kartą pinigų pyragas neabejotinai bus kuklesnis. Pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje ketinama patvirtinti mažesnį nei ankstesnis biudžetą. Mat turtingi Vakarai nebenori mokėti už vargingesnius Pietus bei Rytus.

Tad neabejojama, kad ketvirtadienį ant stalo vadovams bus pateiktas siūlymas su jau gerokai apkarpytomis eilutėmis. Spėjama, kad išlaidos pirmiausiai bus mažinamos europinėms energetikos, transporto ir komunikacijų jungtims, Bendrijos institucijų administracijai, struktūriniams fondams ar žemės ūkiui. Viena aišku – šį kartą sutarimas dėl biudžeto valstybėms būtinas.

„Yra bendras supratimas, kad sutarimo reikia ir reikia greitai, nes jei jis nebus pasiektas dabar, tai  gali atitolti neapibrėžtai ateičiai. Daugeliui šalių tai tikrai nepalankus scenarijus. Laikas nelaukia, mums reikia imtis ryžtingų sprendimų“, – teigė  užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius.

Lietuva derybose dėl biudžeto sieks užsitikrinti pakankamą sanglaudos politikos finansavimą, tolimesnę paramą Ignalinos atominei elektrinei uždaryti ir didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams.

Ketvirtadienį popiet į Tarybos pastatą rinksis Europos lyderiai, kurie pro langus matys maždaug 100 protestuojančių žemdirbių iš Baltijos valstybių. Po tokios akcijos lapkritį ūkininkai išgirdo gerų žinių apie didėsiančias tiesiogines išmokas, tačiau deryboms nepavykus, susitarimo nebeliko.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai nepatenkinti, kad yra priversti konkuruoti su kitų šalių ūkininkais, nors jiems skiriama tiesioginė parama – mažiausia Europos Sąjungoje. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...