captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tik savaitgaliais atgyjančius rūmus kamuoja šildymo kainos

Platūs koridoriai, erdvūs vestibiuliai, patalpos susikaupti ir patalpos pasipudruoti. Tai sovietmečio palikimas – Lietuvoje vis dar veikia keleri Santuokų rūmai. Tačiau žiemą jų šeimininkams labai sopa galvą, kaip susimokėti už milžiniškų plotų šildymą.
Vilniaus santuokų rūmai, BFL nuotr.
Vilniaus santuokų rūmai, BFL nuotr.

Platūs koridoriai, erdvūs vestibiuliai, patalpos susikaupti ir patalpos pasipudruoti. Tai sovietmečio palikimas – Lietuvoje vis dar veikia keleri Santuokų rūmai. Tačiau žiemą jų šeimininkams labai sopa galvą, kaip susimokėti už milžiniškų plotų šildymą.

Architektūros istorikai tikina, kad Lietuvos santuokų rūmai – unikalūs statiniai, galintys dominti net užsienio turistus. Vertinga ne tik jų architektūra, bet ir funkcija. Juk niekur kitur pasaulyje nepamatysi milžiniško statinio, kurio vienintelė paskirtis – sutuokti piliečius, norinčius sukurti šeimą.

Puošniose salėse šalta

Už tai, kad nuotakos, pasipuošusios puošniomis vestuvinėmis suknelėmis ir įsikibusios į parankę jaunikiams, galėtų iškilmingai nusileisti plačiais Vilniaus santuokų rūmų laiptais, miesto savivaldybė per metus moka daugiau nei 80 tūkst. litų.

Pernai už trečdalio šio įspūdingo pastato šildymą savivaldybė sumokėjo 79,3 tūkst. litų.

Kitą trečdalį šildymo sąskaitų apmokėjo Lietuvos valstybės istorijos archyvas, nes čia įsikūręs jo Civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyrius bei nuomininkai.

Civilinės metrikacijos skyriui lieka 2050 kvadratinių metrų, tačiau šildoma tik 1400 kvadratinių metrų. Skyriaus archyvui ir įvairioms pagalbinėms patalpoms šiluma netiekiama – 650 kvadratinių metrų žiemą šąla.

Šildymo sąskaitos prieš kelerius metus privertė pakeisti pastato langus ir stogą. Savivaldybės atstovė spaudai Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė teigė, kad antrajame rūmų aukšte šildymas minimalus. Todėl šio gruodžio Santuokų rūmų šildymo sąskaitos – tik 12,4 tūkstančio litų.

Vilniuje santuokos registruojamos nuo antradienio iki šeštadienio. Per kelerius pastaruosius metus padaugėjo porų, norinčių tuoktis paprastą darbo dieną. Skyriuje dirba 26 darbuotojai.

Verkiant reikia remonto

Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje Panevėžio centre iškilę Santuokų rūmai priklauso ne Panevėžio savivaldybei, bet Teisingumo ministerijai.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Janinos Gaidžiūnaitės teigimu, verkiant reikia pakeisti lubų šviestuvus.

Tačiau tuomet tektų keisti ir sieninius. O kaip kartu nesutvarkyti ir skylančių pastato sienų? Gal geriau iš karto daryti kapitalinį remontą?

Vitražas neištvėrė šalčio

Pastatas nepriklauso savivaldybei, todėl pastaroji gali skirti pinigų nebent kosmetiniam rūmų remontui.

Prieš kelerius metus iš Panevėžio miesto biudžeto už 6 tūkst. litų buvo restauruotas Kazimiero Morkūno sukurtas vitražas, užimantis visą sieną virš pagrindinių laiptų.

Dėl kiaurų sienų žiemą Santuokų rūmų vidaus temperatūra pakyla vos iki 12–13 laipsnių šilumos, o tai netinka stiklo luitams, jie pradėjo skilinėti.

Čia dirbančios tarnautojos taip pat šąla. Tačiau jaunavedžiai dėl šalčio niekada nesiskundžia.

„Per iškilmingai santuokai skirtą laiką jie nespėja sušalti. Matyt, juos dar ir meilė, ir patiriamos šventiškos emocijos šildo, – sakė Panevėžio civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Diana Zacharienė.

Šventei reikia erdvės

Beveik 1,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastato šildymas gruodžio mėnesį atsiėjo 8 tūkst. litų.

„Didžiulės erdvės ir puošni aplinka sukuria iškilmingą nuotaiką. Juk daugeliui porų santuoka yra pati įsimintiniausia gyvenimo šventė. Todėl Santuokų rūmai turi atitikti šiuos reikalavimus“, – neabejoja D. Zacharienė.

Praėjusiais metais Panevėžio civilinės metrikacijos skyriuje susituokė 594 poros.

Tuoksis buvusiame teisme

Vis dėlto Panevėžio savivaldybė planuoja permainas.

Gali būti, kad po kelerių metų panevėžiečiai tuoksis dabartiniuose Apylinkės teismo rūmuose. Kol kas jie irgi priklauso Teisingumo ministerijai.

Mainai jau aptarti, pasirašytas ketinimų protokolas. Savivaldybė Teisingumo ministerijai pasiūlė atiduoti prieš 17 metų pradėtą statyti ir nebaigtą mokyklą, esančią Alanto gatvėje. Čia tilptų visi trys Panevėžio teismai.

O už tai miestas norėtų gauti erdvų trijų aukštų pastatą, kuriame dabar yra įsikūręs Panevėžio apylinkės teismas.

Norėtų paveikslų galerijos

1980 metais pastatyti Klaipėdos santuokų rūmai didžiuliai, šalti ir nejaukūs. Nors jau visą dešimtmetį kalbama, kad reikėtų iškelti santuokos ceremonijas, niekas nesikeičia.

Pastatas priklauso Teisingumo ministerijai.

Daugiau kaip per tris dešimtmečius jis tik keletą kartų kosmetiškai pagražintas savivaldybės lėšomis.

„Galėtume perimti Santuokų rūmų pastatą ir tuomet svarstyti, ką po rekonstrukcijos čia įkurdinti. Pastatas yra puikioje vietoje – miesto centre, M.Mažvydo pėsčiųjų alėjos pradžioje. Gal čia būtų galima įrengti paveikslų galeriją, bet tam reikia daug pinigų.

Santuokų ceremonijoms tokios patalpos per didelės. Klaipėdoje kažkada gyveno 200 tūkst. žmonių, o dabar šis skaičius sumažėjo 40 tūkstančių. Vadinasi, ir santuokų mažės“, – sakė Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas.

Meras siūlo savo kabinetą

Gruodį už Santuokų rūmų šildymo paslaugas Klaipėdos savivaldybė sumokėjo 9477 litus. Santuokų rūmų plotas – 1517 kvadratinių metrų.

Praėjusiais metais čia buvo užregistruotos 1225 santuokos.

Poros, norinčios tuoktis ne Santuokų rūmuose, o, tarkime, pajūryje, piliavietėje, Laikrodžių muziejaus kiemelyje ir pan., už ceremoniją moka iki 210 litų.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas siūlė jaunavedžiams savo kabinetą senojoje miesto rotušėje, kur įsikūrusi merija, bet tuo susigundė tik viena pora.

Panaudojami menkai

Kaip ir kituose miestuose, Šiauliuose žiemą norinčiųjų oficialiai įteisinti partnerystę nedaug. Praėjusiais metais įregistruotos 798 santuokos (tarp jų 212 – nuo lapkričio iki gegužės).

Nuo 1975 metų veikiančius rūmus projektuoti pradėjo architektas Ignas Laurušas, bet jį ištiko staigi mirtis, darbą užbaigė architektė Apolonija Nistelienė.

Miesto centre esantis 707 kvadratinių metrų ploto pastatas iki šiol menkai naudojamas, nes jame dirba net ne visi savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai.

Vos 7 darbuotojus turintis skyrius yra užėmęs ir netoliese toje pačioje Varpo gatvėje esančias patalpas, tad iš bendrovės „Šiaulių energija“ gaunama ne viena, o dvi šildymo sąskaitos.

Varpo g. 15 esančių Santuokų rūmų šildymas pernai gruodžio mėnesį kainavo 5841 litą. Už 82 kv. metrų ploto patalpas Varpo g. 25 paklota dar 445 litai.

„Greitai kelsimės į Santuokų rūmų pastatą, nes mūsų patalpas nutarta parduoti“, – „Lietuvos rytui“ sakė Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vilma Melenienė.

Visagine tuoks be muzikantų

Visagino santuokų rūmai specialiai pastatytame pastate įsikūrė 1995 metais.

Vasarą santuokos registruojamos kiekvieną šeštadienį, tuokiasi visaginiečiai ir žiemą, kartais net po dvi poras per savaitgalį. Pernai buvo sutuokta 240 porų.

Tačiau Santuokų rūmai – Visagino savivaldybės problema, mat pinigų sumokėti už šildymą labai trūksta.

Svarstoma, kad gal reikėtų per iškilmingas santuokų registravimo ceremonijas atsisakyti muzikantų ir leisti tik muzikos įrašus. Iki šiol per sutuoktuves už simbolinį mokestį grodavo muzikos mokyklos mokytojai.

Gruodį sąskaitos siekė 1123 litus. Į šią sumą įeina visi komunaliniai mokesčiai, kurie, buhalterės teigimu, labai nedideli, nes darbuotojos labai taupo elektrą ir vandenį, jos atsisakė daugelio paslaugų ir netgi kanceliarinių prekių.

Šalia veikia muziejus

Anykščių santuokų rūmai, kurių plotas – 556 kvadratiniai metrai, yra padalinti į dvi dalis. Vienoje įsikūręs Metrikacijos skyrius (213,25 kv. m), kitoje – Sakralinio meno centras. Toje pačioje salėje, kur šeštadieniais tuokiasi poros, muziejus rengia įvairius koncertus. Už viso pastato šildymą moka savivaldybė.

Tačiau Anykščiuose šildymo kainos didelės. Tik gruodį už metrikacijos skyriui skirtų patalpų šildymą savivaldybė atseikėjo 2,6 tūkst. litų.

Jaunavedžius tuokia muziejuje

Druskininkų sužadėtiniai laukia gegužės, kai po tris milijonus litų kainavusios rekonstrukcijos vėl bus atidarytas Miesto istorijos muziejus.

Daugelį metų druskininkiečių santuokos buvo registruojamos viloje „Linksma“ ant ežero kranto. Savivaldybės darbuotojai šeštadieniais įsikuria salėje, o jaunieji su palyda įžengia į muziejų pro pagrindinį įėjimą į erdvų vestibiulį. Muziejaus lankytojai tą dieną kviečiami pro kitas duris, o į salę atvedami per santuokų registravimo pertraukas.

Kitomis dienomis po šildomas vilos sales vaikšto muziejaus lankytojai. Per visą santuokų registravimo laiką nedingo joks muziejaus eksponatas. Kol vyksta remontas, jaunavedžiai registruojami savivaldybės salėje.

Italai tuokiasi ir mero kabinete

Paulius Jurkevičius, LR korespondentas Romoje ir Vatikane:

„Italija – senų katalikiškų tradicijų šalis, todėl čia dauguma porų tuokiasi bažnyčioje. Bažnytinę santuoką pripažįsta ir pasaulietinė valdžia, todėl kunigo sutuokti italai neturi skubėti įregistruoti santuokos civilinės metrikacijos registre.

Antrasis santuokos įregistravimo būdas – civilinis, kai tuokiamasi miesto savivaldybėje. Tiesa, vestuvės bažnyčioje paprastai būna gerokai iškilmingesnės ir puošnesnės. Jų pageidauja ne tik tikintieji, bet ir vestuvių tradicijas vertinantys jaunieji.

Kur kas paprastesnė yra civilinės santuokos ceremonija.

Ją renkasi pasauliečiai ir tie, kurie pageidauja sutaupyti. Santuoka savivaldybėje jos gyventojams paprastai nekainuoja nieko arba tenka sumokėti simbolinį mokestį. Jaunavedžius paprastai tuokia miesto meras, vicemeras arba savivaldybės tarybos narys.

Civilinės santuokos ceremonija irgi gali būti ištaiginga. Tai priklauso nuo miesto dydžio ir savivaldybės.

Didžiuosiuose miestuose mero kanceliarija paprastai būna istoriniuose rūmuose, juose dažniausiai tuokiama savivaldybės tarybos posėdžių salėje. Labai dažnai tuoktuvės vyksta tiesiog mero kabinete.

Romoje poros tuokiasi išskirtinėje vietoje – merijos rūmuose ant Kapitolijaus kalvos. Šį architektūros ansamblį projektavo Michelangelo, todėl daugelio jaunavedžių svajonė – tuoktuvės elegantiškoje „Sala Rossa“ (išvertus iš italų k. – raudonoji salė).

Kai kurios didesnių miestų savivaldybės tuoktuvių ceremonijai leidžia naudoti istorinius pastatus, rūmus, vilas. Pavyzdžiui, Venecijoje viso pasaulio jaunavedžiai tuokiami Cavalli Franchetti rūmuose – nuostabaus grožio rūmuose ties Didžiuoju kanalu.

Pastatų, skirtų tik santuokoms registruoti, Italijoje nėra.“

Tokių pastatų daugiau niekur pasaulyje nėra

Vaidas Petrulis, architektūros istorikas:

„Santuokų rūmai – tai neatsiejamas nuo sovietinės santvarkos reiškinys. Tai sovietinės ideologijos dalis, taip buvo siekiama sumenkinti Bažnyčios reikšmę.

Tačiau tai ir mūsų architektūros istorijos dalis. Gedimino Baravyko ir Ramūno Kraniausko statyti Santuokų rūmai Vilniuje ir Klaipėdoje buvo laikomi architektūros etalonu.

Manyčiau, Santuokų rūmai galėtų būti įdomūs užsieniečiams: juk tokių pastatų daugiau niekur pasaulyje nerasi. Tai buvo visuomeninė ateistinė bažnyčia, ir tai galima panaudoti šiems pastatams reklamuoti ir populiarinti.

Ar visa tai verta tokių didelių išlaidų už šildymą?

Santuokų rūmai – ne sakralinis objektas. Juose galėtų vykti įvairūs renginiai, tačiau būtų gerai, kad jie išlaikytų pagrindinę funkciją.

Santuokos registravimas – iškilmingas įvykis, todėl architektai projektuodavo ne tik pastatą, bet ir ceremoniją, siekdami sukurti emocinę įtampą iki kulminacijos.

Vilniuje poros įeina pro šonines duris, tada juda nuo vienos erdvės iki kitos, skirtos tam tikrai ceremonijos daliai, kol įvyksta kulminacija - santuoka įregistruojama ir visi nusileidžia plačiais laiptais.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...