captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mada maitina grožio verslą

Dailaus kūno ir jaunystės kultas maitina ne tik grožio procedūrų verslą. Kasmet vis įmantresnių paslaugų pasiūlantys sporto klubai klientų stygiumi taip pat nesiskundžia. Tačiau nūnai madinga tapusios veiklos oponentų neįtikina net argumentas, jog tai puikus būdas rūpintis ne vien savo formomis, bet ir sveikata. 
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Dailaus kūno ir jaunystės kultas maitina ne tik grožio procedūrų verslą. Kasmet vis įmantresnių paslaugų pasiūlantys sporto klubai klientų stygiumi taip pat nesiskundžia. Tačiau nūnai madinga tapusios veiklos oponentų neįtikina net argumentas, jog tai puikus būdas rūpintis ne vien savo formomis, bet ir sveikata.

Siekia save sudrausminti

Bene svarbiausias skeptikų kontrargumentas – finansai. Prakaitą sporto salėse liejantys mėgėjai nesunkiai paskaičiuotų, jog šiam malonumui tenka išties paaukoti solidžią pinigų sumą. Ko gero, per metus pavyktų susitaupyti neprastai kelionei.

Ar tokių investicijų reikalaujančios paslaugos iš tiesų to vertos? Specialistai į šį klausimą atsako nevienareikšmiškai.

Knygos apie asmeninių lėšų valdymą „Pinigų medis“ autorė Julita Varanauskienė pripažįsta, jog vertinant finansine prasme sportuoti specializuotuose klubuose statistiniam šalies gyventojui – per brangus malonumas ir tikrai ne pirmo būtinumo paslauga, žinoma, jei žmogaus nekamuoja sveikatos problemos, reikalaujančios specialių treniruočių.

„Įvertinti, kiek tai iš tiesų kainuoja, nesunku – reikėtų palyginti, kiek sumokama už vieną užsiėmimo valandą ir kiek žmogus per tą patį laiką uždirba. Taip galima paskaičiuot, kiek valandų reikia dirbti, kad galėtumei sau leisti nueiti į sporto klubą“, – patarė pašnekovė.

Tačiau, pasak finansų analitikės, šiuo atveju derėtų kalbėti ne vien apie piniginius motyvus.

„Dažnas pripažins, kad už sporto klubą sumokėti pinigai veikia kaip drausminamoji priemonė. Antraip žmogus ir neprisiverstų pasportuoti. Nors, kaip rodo pastebėjimai, tai irgi dažnai nepadeda. Žmonės ir sumoka už sporto klubą, ir į jį neina“, – pripažino pašnekovė.

Priminė anekdotą

J. Varanauskienės teigimu, tie, kurie sau gali leisti lankyti sporto klubus, veikiausiai išvardytų daugiau motyvų nei vien galimybė pasportuoti.

„Tai ir aplinka, ir dėmesys, ir bendravimas, ir visi kiti pridėtiniai dalykai. Tokiu atveju sunku įvardyti, ar verta už tai tiek mokėti, ar ne. Jei žmogus labai disciplinuotas ir jam reikia tik pasportuoti be kažkokių papildomų priemonių, konsultacijų , žinoma, jis sutaupytų, jei tai darytų savarankiškai, – kalbėjo pašnekovė. – Net jei žmogui reikia bendravimo, savanoriai organizuoja įvairius pasportavimus. Tad negalima kategoriškai sakyti, kad tas, kuris eina sportuoti į klubą, yra neišmanėlis, o kuris bėgioja rytą vakarą vienas – labai gerai viską išmano. Tiesiog reikėtų kalbėti apie tai, ar žmonės žino, kad jie vienokią ar kitokią naudą gali gauti už skirtinga kainą.“

Moteris juokavo, jog pasvarstymai šia tema atmintyje atgaivino tarybinių laikų anekdotą.

„Studentas sako – aš šiandien į paskaitas važiavau ne troleibusu, o ėjau pėsčiomis, todėl sutaupiau 4 kapeikas. O kitas sako – jei būtum bėgęs paskui taksi, būtum sutaupęs tris rublius. Tad kalbėti apie tai, kiek žmonės sutaupytų neidami į sporto klubus, sąlygiškas dalykas – ar skaičiuosime pagal didžiausias, ar pagal mažesnes kainas“, – kalbėjo finansų analitikė.

Galėtų pamosuoti kastuvu

„Jei žmogus turi pinigų ir nėra kur jų dėti, tai reikia eiti, kur dėsiesi“, – šmaikštavo žinoma medikė ir knygų apie sveikatą autorė Filomena Taunytė.

Pašnekovė pripažino, jog fizinio darbo nestokojantiems kaimo žmonėms jokių sportų nereikia, tad ir miestiečiai galėtų prasimanyti aktyvesnės veiklos.

Ne prošal būtų kad ir sniegą nukasti ar pėsčiomis į darbą pavaikščioti, galiausiai – nuoširdžiai paplušėti švarinant namus.

Vis dėlto gydytoja sporto klubų nepeikia – pasak pašnekovės, svarbiausia įvertinti savo galimybes ir amžių.

„Sportas gali būti sveikatos šaltinis, tačiau kitam net pakenkti. Tokiems seneliams nuo 75 metų nebereikia nei lakstyti, nei slidinėti, geriausia rinktis kinų sportą, lėtus judesius“, – kalbėjo F. Taunytė.

Tiems, kurie susižavėję įspūdingų raumenų auginimu, medikė taip pat džiugių perspektyvų neprognozuoja.

„Kol jaunystė – viskas tvarkoje, bet ateityje tik lauk nelaimės. Per didelis baltyminio maisto kiekis sukelia labai negerus reiškinius“, – įspėjo specialistė.

Gali uždrausti krepšinį

Klaipėdos universitetinės ligoninės sporto traumų sektoriaus vedėjas Markas Fiodorovas taip pat tvirtino, jog intensyvus sportas gali pridaryti nemažai žalos, jei tuo užsiimama neteisingai.

Patempti raiščiai, plyšę meniskai, sausgyslės – aktualiausias traumas įvardijo gydytojas ortopedas-traumatologas. Turintiems problemų dėl kelių, čiurnų ar klubų sąnariais medikas patarė vengti bėgimo, lakstymo, taigi ir tokių aktyvių sporto šakų kaip krepšinis, futbolas.

Tačiau medikas pripažino, jog mėgėjiškai klubuose sportuojančių ir sveikatą susigadinusių pacientų pastaruoju metu nesulaukia.

„Renkantis ekstremalesnį ar kad ir mažiau ekstremalų sportą vertėtų kreiptis į trenerį. Tačiau vargu ar sportuojant namuose yra didelė tikimybė, kad kažkas baisaus atsitiks. Dirbant su nedideliais svoriais, tampant gumą ar naudojant elipsinius treniruokliu didelės žalos nepadarysi. Nebent namie būtų įrengta rimta sporto salė“, – aiškino pašnekovas.

Pasitelkė tyrimą

Norintiems atsikratyti ne tik papildomų kilogramų, bet ir stiprinti sveikatą dietologė Laura Romeraitė visada pataria subalansuotą mitybą derinti su sportu.

Tačiau gydytoja pripažino, jog tam nebūtina minti sporto klubų slenksčio.

„Manau, kad daugelis žino šias rekomendacijas – reikėtų daugiau vaikščioti pėsčiomis, lipti laiptais ir panašiai. Mūsų gyvenimas tampa vis sėslėnis, mes mažiau judame, todėl neišeikvojame tiek energijos, kiek gauname iš maisto“, – aiškino specialistė.

Naujausi Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai taip pat byloja, kad neilgi, bendrai per dieną 30 min. trunkantys fizinio aktyvumo periodai gali atstoti alinamas treniruotes sporto salėje.

Po tyrimo, kuriame dalyvavo per 6 tūkst. amerikiečių, paaiškėjo, kad aktyvus gyvenimo būdas kur kas geresnė alternatyva tokioms treniruotėms, kalbant apie metabolinio sindromo, hipertonijos bei padidėjusio cholesterino kiekio prevenciją.

Lieknina ne treniruotės

Paprasčiausios kasdienės priemonės nereikalauja daug laiko ir yra veiksmingos. Specialistai pataria nesinaudoti liftu, daugiau vaikštinėti pėsčiomis, dažniau minti dviratį ar net reklamų pertraukėlių per televiziją metu keletą atsispausti ar pašokinėti.

Paaiškėjo, kad 43 proc. tyrimo dalyvių, besilaikančių tokių įpročių, aktyvumo rodikliai atitinka rekomendacijas. O tuo pačiu pasigirti galėjo vos 10 proc. treniruočių sporto salėse gerbėjų.

Dietologė L. Romeraitė neneigė, jog tiems, kurie nori tik padailinti kūno formas, pakaktų pakeisti vien mitybos įpročius.

„Remiantis moksliniais tyrimais, 70 proc. rezultato lemia mityba ir tik 30 proc. – sportas, – atskleidė L. Romeraitė. – Suprantama, šis derinys padės pasiekti tik geresnį efektą, jau nekalbant apie sveikatą. Bet jei žmogus tik sportuos, tačiau nekreips dėmesio į mitybą, gerų rezultatų nepasieks.“ 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close